Bring some more water my soul...
Meilė, tai mūšio laukas,kuriame kiekvienas savo širdį aukojome už MUS.Dėja aukojo tik ji.
Visi trokšta tą jausmą pajust.O ji tik pasakytų: nejausk niekada,ir negirdėk kai širdis gros melodiją,apypynta švelnių garsų.Nes vieną dieną šie garsai virs virpančia tyla.
Ji norėtų dar kartą pajusti tą žvilgsnį į veriančią tamsą... įsmeigtą į viltį.
Ji jau nebemato savęs.
Nes mintys bejėgės prieš širdies ritmą.Atiduotus dūžius Tau.
Egoizmu persmelkti laiškai rašyti Tavo pirštais,tik ne Tavo širdim,svetimom mintim.
Jos ašaros byra...į dangų.Tiesiamos rankos...svyra.
Sudeginta širdis,subjaurota gyvenimo jūros dalis.
Ir visiškai viena vidurį visų tų kurie seniai iš čia išėjo.Norėtum pakilt?Taip niekad nebus...
Aš uždarau galutinai į širdį vartus
Nes ir kylantis paukštis,vieną dieną nukrenta žemyn.
Dangus toks pats negyvas,kaip ir tai kas buvo kadais.
Bring some more water my soul...
Tiesiog tai kas liks ten ...He is no more

Komentarai
unreal!!
Tikrai grazu. Be zodziu...
Tiek grozio...meiles....liudesio....ilsgesio. ... Skamba pasakiskai!!!
nerealu
grazu ....
kaip tik kai skaiciau grojo my heart will go on... tai taip liudna pasidare...
kaip grazu skaiciau gal tris kartus...ta ppati..kaip grazu...negaliu...