KūrybaEilėraštis
Mano vaikystės supynės
Mano basos kojos skęsta lapų pusnyse
Šaltas rudens vėjas nušluosto ašaras sūrias
Aš lyg mažas vaikas, bėgu sekdama tave
Palauk, sustok šaukiu vis mintyse.
Negirdi deja...
Aš staiga sustoju, ir žiūriu tolyn
Kur mano vaikystė šypsojos kasryt,
Žengiu dar kelis žingsnius link Tavęs artyn.
Kokios nakty jos nuostabios,
Mano vaikystės supynės...
Suklumpu šalia ir netenku jėgų
Netenku paskutinių kraujo lašų.
O kūnas šalty stingsta, akys merkiasi lėtai,
Lūpose vis stringa žodžiai
„Jum nereik manęs“.
O rankose suspaudžiu krištolinės lėlės rankutes.
Tik rytui atėjus, jūs pastebit mane
Praeinat ir sustoti nesiryžtat...
O aš ryžausi sustoti gyvenimo kely
Ir negrįžti atgal, kur vien skausmas ir kančia.
Žiūrėk, į rytdieną, prašiau bet Tu tik atsakei - ji nereikšminga žmogau...
Aš tavo mirtis
Aš tavo paskutinė viltis...

Komentarai
dar tobulinti ir tobulinti šį tekstą...
jo ir ispudinga
Nu pavadinimas tai acosijavosi su " Sparnuotosios supynės skraidys skraidys skraidys!!!!!!! " Ej, nepykit, bet kažko taip susidainavo man... O apie patį eilėraštį, tai visai skaitosi :>
originalus kurinelis
labai idomus eilerastukas
Zimbabwee Aaciu abiem uz sugaista laika ir komentarus
Kur eilute "Netenku paskutiniu kraujo lashu" tawo wietoje buchiau rashes ne kraujo, o asharu ar dar kitaip, nes kraujas ne prie ko... Pats eilerashtis taip grazhiai prasidejo, bet tai atsibode zhodzhiai 4-oje strofoje visgi pasirode... Nereikia ju chia Nuo 4-os strofos galo vel wiskas pradeda judeti suprantama kryptimi, bet paskutie strofa vel viska sugadino: nereikejo kisht chia tos MIRTIES!!! Na bet uzh taj kas grazhu - grazhiai - 8
jap..jau pradzioj maniau eilerastis apie waikyste...bet wisgi pabaigoj vistiek nuskamba zodis mirtis...manyciau waikystes ir mirties sugretinimas nelabai tinka....