KūrybaEilėraštis
Nieko tikro neliko
Aplink vien žmones pilkais veidais.
Žvilgsniai šalti...
Žodžiai negyvi,
Jausmai netikri.
Medžiai pilki,
Gyvenimo kely.
Sudeginti laiškai,
Skausmo pilni.
Snaigem krentant ant akiu,
Aš vis y toli žengiu,
Kraujo lašai su sniegu sutrypti.
Mano žingsniai susilieje su mintim.
Aš vilty turiu,aš ja tikiu.
Laikas nenuvaldomai begs,
Laikrodis,taps priešu rimtu,
Minute prabegs,rodykle pasisuks.
Su kiekviena sekunde,
Širdis krutinei sutirps,
Su kiekvienu atodusiu,
Gyvenimo šukes susmigs.
Lyg nereikalingas daiktas,
Liksiu nakty,
Užmerksiu akis...
Ir žinosiu,jog niekad jos nieko nebematys...

Komentarai
tiek klaidų galėtų ir nebūti
jau nuvalkiota sorry 8
kas ko truksta....
tipiskas pasaulio waizdas...taip jau yra.......
galbut.. Bet kalbu ne vien apie eilerascius. Ne pagal tai as sprendziu,kad blogai. Tiesiog dabar aplinkui mane tieeek visko vyksta. et.. Ne asmeniskai man, bet mano artimiems zmonems. O tai isgyventi kartais sunkiau negu visa tai vyktu paciai.
IstillmissU ne i visus klausimus,atsakyma randi...deja / sad_girl
IstillmissU bet sutik, dauguma zmoniu raso tik tada, kai jiem kazkas negeraj...
irgi be galo grazu, nes tai velgi kaip ir kazkuris kitas is skaitytu atitinka dabartine busena. Nebematau aplinkui laimingu veidu. Jau keli mano draugi nori zudytis... Kitiems gili depresija nes visokie nesusiprateliai skaudina nuostabius zmones. Tik visokie idijotai ir psichiskai atsilike zmones siais laikais gali buti laimingi. O atsakymo kodel taip yra as nerandu..