KūrybaEilėraštis

Sudeginta realybė


Viską sudaužiau,viską palikau,
Nieko nerinkau,visiems laikams laimę nužudžiau.
Sudeginti namai ir paskutiniai žaislai,
Subadyti jausmai,palaidoti motinos pažadai.

Namai virte pelenais,
Stovintys vaikai,delnuose laiškai,
Žodžiai negyvi,tėvų meilė taip arti.
Paskutiniai riksmai,liepsnos žiburiai.

Y pelenus krentančios ašaros,
I ugnį žiūrinčios žvaigždės.
Kol juodą kilimą dangui mėnesiena išaus,
Visi sėdės, viltį turės.


Maža mergaitė,bėgs artyn,
Ji išsigelbėjimu tikės,
Mažom rankytėm mamos kaklą ji siekt norės
Mažom lupytėm tėčio kaktą pabučiuot reikės.

Viskas griuvo prieš akis,
Kas brangiausia pasiglemžė ugnis,
Ir net naktis,užgniaužt to skausmo nepadės.
Atimti namai, sugriauti jausmai,nieks sugrįžti nepadės.

Komentarai

Zimbabwe

mmm...na mintis tai man patiko..grazi....tik kai kur nedera posmai...arba cia tik man taip atrodo....

alamanda

grazu... saltai skaudu... tokios mintys man patinka, nors gal it ne iti kokybiskai cia isreikstos... duosiu 8, jei tamsta nesupyks...