KūrybaEilėraštis

Vienatvė, vienintelė ateitis


Sukasi drugeliai,mirties ratu
Tai lyg karuselė,mano atviru skausmu.
Geležine grandine apjuostos rankos
Svyra į žvyrą.

Plona it siūlas Tavo viltis
Nieks nesugebėjo širdį suklijuot,
Sudaužytą dalį jūron paaukot.
Ne man, ją reik atiduot.

Dulkės byra į veidą,eidamas mindai Tu taką,
Tarp sekundžių išpintas erškėtrožių kvapas,
Trapi šypsena minioje,
Amžinai surišta viduje-vieniša.


Tavo akyse,skęsta tamsuma
Apakinta žengi į tiesą naktyje
Mirtis atsiremia į tave
Kūnas tampa šaltas,tarytum šaltinis balsvas.

Ir tik tada Tu mano balsą išgirdai....

Komentarai

curious_girl

Nevanduo rašė: lėkšta

Nevanduo

lėkšta

juoda_deme

o.. man labai labai patiko!

curious_girl

fainas eilius... neturiu daugiau ko pridurt

Iliusion_Girl

grazu

prispausta-medzio

pries paskutinis stulpelis man labai patiko