KūrybaEilėraštis
Vienatvė, vienintelė ateitis
Sukasi drugeliai,mirties ratu
Tai lyg karuselė,mano atviru skausmu.
Geležine grandine apjuostos rankos
Svyra į žvyrą.
Plona it siūlas Tavo viltis
Nieks nesugebėjo širdį suklijuot,
Sudaužytą dalį jūron paaukot.
Ne man, ją reik atiduot.
Dulkės byra į veidą,eidamas mindai Tu taką,
Tarp sekundžių išpintas erškėtrožių kvapas,
Trapi šypsena minioje,
Amžinai surišta viduje-vieniša.
Tavo akyse,skęsta tamsuma
Apakinta žengi į tiesą naktyje
Mirtis atsiremia į tave
Kūnas tampa šaltas,tarytum šaltinis balsvas.
Ir tik tada Tu mano balsą išgirdai....

Komentarai
Nevanduo rašė: lėkšta
lėkšta
o.. man labai labai patiko!
fainas eilius... neturiu daugiau ko pridurt
grazu
pries paskutinis stulpelis man labai patiko