Kaip sunku netekt draugų...

Atrodo dar vakar buvom kartu neišskiriamos, atrodo dar vakar galėjom visos kalnus nuverst, atrodė tai niekad nesibaigs... Visi kas man sakė , kad mūsu draugystė baigsis tik kai jos išeis iš mokyklos, bet aš tuo netikėjau ir nenorėjau tikėti... paprasčiausiai tai tada man atrodė neįmanoma... Jos 12-tokės, o aš tik 9-tokė, bet visą laisvą laiką praleisdavom kartu. Visi savaitgaliai būdavo kartu. O vasarom kiekviena diena pilna staigmenų... Atrodė tai niekad nesibaigs... Du tėvais ne kartą buvau susipykusi, kad namie nesėdžiu tik gastrolės man terūpi. Tik atlikdavau namie darbus iš kart sms draugėm. ir tada vėl ... Yžač su viena drauge taip būdavo... Aš žinau apie ją viską... Visada kartu būdavau kai jai labiausiai to reikėdavo... Aš niekad nesakydavau jom NE. Visada ir visur pirma su jom. Tik deja iš jų pusių to nebūtų buve, bet aš to ir neprašydavau... Ir taip jaučiau, kad aš kaškiek vienai draugei įgrisau ji elgėsi šalčiau, jos žvigsnis buvo nebe toks... Ir vieną dieną tau sudužo ir pratrūko kaip stiklas... Jos būdavo labai linksmos niekad neieškodavo žodžio kišenej galėdavau juoktis ir juoktis iš jų.. Jos šaipydavosi iš daug ko taip pat ir iš manęs , bet nerimtai... Bet viena diena ir aš pratrūkau kai jos pradėjo vėl iš manęs išsivaipyti.. Tada aš atsistojau pasakiau, kad jei jum taip nepatinka ką sakau išeinu... Aš taip ir padariau išėjau.... ir nuo tada nei žodžio... Atrodo niekad jos manęs nepažinojo, mokykloi praeidavo iškėlusios galvas, o aš tik nuleisdavau nes man buvo per skaudu... Kiek viena diena minutė vien galvoji apie jas apie tas akimirkas praleistas kartu... Aš žinau, kad aš jom nebuvau tokia svarbi kaip jos man, bet vistiek jos mano gyvenimo dalis, be jų pasikeitė visas mano gyvenimas...Atrodo netekau dalelės savęs.. Nenorėjau ir nenoriu nieko, nebenoriu eit kur nors noriu būti tik namie. Nebenorėjau net į mokyklą eiti... Kaip jos gali būti tokios abejingos nesuprantu... Ir va šiandien manę daug kas drąsino ir parašiau vienai draugei išliejau širdį , kad man ne vistiek kas nutiko ir pan... Prirašiau tikrai daug... Džiaugiausi, kad tai padariau nes bent pasakiau ką aš jaučiu, kad jos man rūpi... ir tesulaukiau... "Ir man robe gaila kad taip išejo. Gavosi ten nesamone" Ir kaip nori taip suprask.... ir daugiau nieko... nežinau kas bus rytoi... Ryt paskutinė diena karnavalas.... Tai jei ryt kas nors nutiks bus lemtinga... Nes po to dvi savaitės atostogų šventės, nauji (kuriuos praitais metais praleidau su ja geresne drauge kuriai rasiau) planavom ir šiais metais būt kartu.... Aš su šios draugės ir broliu ir pusbroliais labai gerai sutariu tai sunku nieko apie ją nežinot... Žinau kad ir su tėvais ji pykstas ir visa kita... Gaila kad negali but salia ir palikyti... Ryt padovanosiu paskutines dovanas joms tikiuosi bent priims.. Pati net nežadu duot paprašysiu, kad kas nors kitas perduotu.. Nes susitikus nežinociau ką pasakyti... Labai tikiuosi, kad viskas bus gerai. Labai to norėčiau...

Komentarai

niki

RockPrincess rašė: Iš to ką čia parašei peršasi išvados, kad jos nėra jau tokios tikros draugės... Bet tikiuosi viskas susitvarkys . Beje, tai kaip šiandien sekėsi?

G-Inside

Mergos per daug jaudinas del tokiu dalyku, butum baxuras, sakyciau tiesiog pasiusk tuos draugus nx, bet dabar...Seip tai draugu visada atsiras, patikek, tik nesedek uzsidarius namie Patarciau su tom draugem nebeprasidet, nes ir toliau is taves tyciosis ir pan...

tylosMinute

na ir gerai padarei, niekas neturi leistis kitų pažeminimui, šaipymuisi. tikri draugai taip nedaro. įteik dovaną pati ir neparodyk savo silpnumo. ir pagaliau, mergyt, imk valdžią į savo rankas - juk Tu čia turi vaikščioti aukštai iškėlusi galvą!

RockPrincess

Iš to ką čia parašei peršasi išvados, kad jos nėra jau tokios tikros draugės... Bet tikiuosi viskas susitvarkys . Beje, tai kaip šiandien sekėsi?

indrutea77

Na žinoma tai yra tavo pasirinkimas. Tai tada lieka viską palikti taip kaip yra ir laukti, kol viskas išsispręs. Tik tas laukimas gali pasidaryti labai ilgas, bet turėsi palaukti...

niki

Labai norėčiau, kad būtu taip... Bet bijau pati jai įteikti.. Bijau, kad nesugebėsiu ištart nei žodžio, o kadangi aš ją puikei pažįstu, tai labai abejoju ar ir ji atsiprašytu manęs..

indrutea77

Žinau, kad tikrai nelengva yra taip netekti draugių, bet manau, kad galėtum bent jau tai draugei, su kuria geriau suterdavai įteikti dovaną pati. Ir gal būt ji tavęs atsiprašys, jūs susitaikysit ir viskas vėl bus kaip senais gerais laikais. Jei to nepadarysi, nesisielok per daug. Laikas viską sutvarkys ir tikrai vėliau ši situacija atrodys net juokinga...