Kūrinukas

Kai vakarą tamsų ji brido padange
Po kojom švelniausiom trypdama išsišokėlę žolę
Ant kelio pamatė numestą kepurę ir Jį.
Beskaičiuojantį tolius.
Ji klausė koks jis.
Jis atsakė kad trenktas.Maišu bulvių ir žaibu kartą.
Žavingoji nimfa jam pasiuntė šypseną
Bet tartum į staktą susitrenkė kaktą susidūrus su jo intelekto parodija.
Ji suokė it paukštė jam apie poeziją,muziką,klasiką,meną
O jis tik atsikrenkštė ir ištarė šauniai:
-Mialoji,širdis mana kirvį tik mena.
Ji juokiasi blaiviai ir virš laukų draikos,rūku iš vaikino pašonės.
Nuskynęs į rasą jis sviedė agrastą
Ir nusispjovęs pro tarpdantį sušnypštė:
-Ne tau kaimo vaiki sloiariumų tvaikas
Tau kaimiška dalgių rapsodija...
Komentarai
visai linksmas toks... ironiskas ir siaip jegiskas... ne toks kaip visi, kas siuo metu bene didziausias privalumas... sita bent jau atskirsi nuo kitu, nes kiti taiip su viena stampofke eina, kad baisu... ir ne per ilgas... zodziu, saunu! prablaskei....
nu cia toks balbieriskio gywenimas aprasytas prajuokino