
Ar mane prisimeni?.
Paslapčia mes gulime kažkur ant gridų ir tyčiojamės vieni iš kitų.. arba rašom atsakymus geltoniem laiškam . O ytin retais atvejais kabinamės į kilimus < ar kokį kitą pagrindą po kojom - linoliaumą, parketlentes ar gryną juodžemį> dantim, nagais... Ir nepaleidžiam. Laikom ir nepaleidžiam. Iš šalies, būtų galima pagalvot, kad esam labai išalkę ir neturim kuo užkimšti savo kritikos ištroškusių skrandžių. Bet ne ne ne. Dažniausiai tokiom akimirkom vėl pabunda patriotiškumo jausmas - tėvynei, mamai, namams, kaimo šuliniui ir net kaimynui be vieno šulo. Ir nori nenori galvoje nejučiom suskamba patriotinė giesmė <'O kaip norėčiau aš vėl, sutikti rytą pas mamą, kai tyliai kalba už durų mama lyg sektų pasaką slaptingą...' >.

O pas mane namie kartais važiuoja traukiniai. Tada aš susikraunu daiktus ir lekiu tranzuoti. Būna, kad tenka laukti. Ir gan ilgai...O dar būna, kad pradeda snigti! Bet tai laukti netrukdo..

Ir kartais mūzos prisimena ką užmiršusios.;>
Aistė.

Komentarai
Ne ne...Nieko nebus.;> Nes aš būsiu labai gražus balionėlis ir jūs manęs nepasidalinsit, susipyksit ir aš nepastebėta nuskrisiu. ;x
Tada mes pririšim Tau virvutę prie kojos ir abi turėsim vieną balionėlį ;P_~
Baikit, panos..;> Nes dar imsiu ir labai pasikelsiu. XDDD
Nesiginčyk. Foto perfect 👍.
Būna nebūna, bet vis tiek ;>_~ Viskas įmanoma.
Perfect nebūna.;> O mičių nėra. Bet yra kaip yra, tai taip ir pateikiu. C:
Perfect foto.. 👍 * * O pas mane minčių nėra. Baimė užvaldžiusi.