Tą rytą Petras K. pabudo nusiteikęs prastai: galvą tiesiog skėlė pusiau.
Nusprendęs pasivaikščioti, apsirengė, dirstelėjo į veidrodį ir nustebo: galvoje styrojo įkirstas kirvs.
'Blogas ženklas', - pamanė Petras K., suėmęs už koto patraukė, bet kirvis nepasidavė. Įkirstas buvo kaip reikiant.
Ilgai dar stovėjo prie veidrodžio, kraipydamas galvą. 'Ką dabar daryti? Šitaip ir į gatvę nepadoru... Nors... Kažin ar kas labai stebėsis. Šiais laikais... Kiekvienam gali atsitikti...'
Kas atsitiko jam, neprisiminė. 'Sutikau Povilą. Nuėjom pas Mariją. Paskambinom Jonui. Atvažiavo Antanas...'
Pabandė užsidėti skrybėlę, bet tada jau iš tikrųjų atrodė nei šiaip, nei taip.Numojo ranka ir išėjo. Laiptinėje, susitikęs kaimynę, senu papratimu kilstelėjo ranką prie skybėlės, bet, užčiuopęs kirvakotį, tik pajuokavo:
- Kirvis galvon, velnias uodegon...
Kaimynė išsižiojo, bet nieko nepasakė.
Nusipirkęs laikraštį, žingsniavo skaitydamas 'Kriminalinę kroniką', tačiau apie kirvį ir galvą ten nieko nebuvo pasakyta.
-Kas daros! - girdėjo šnekant už nugaros. - Še tau ir...
Atsisėdo ant suoliuko ir susimąstė. 'Jei kreipsiuos į ligoninę, tikriausiai praneš policiji. Tiems, žinoma, bus įdomu, kaip kirvis atsidūrė mano galvoj. Bet aš nieko negaliu paaiškinti. Vadinasi, kils įtarimas. O kai sykį tapsi įtariamuoju - tai jau ilgam...'

https://i112.photobucket.com/albums/n177/slepk/kava-1.jpg

<...> 'Užeisiu verčiau pas Povilą. Gal ką nors žinos...'
Bet Povilas nieko nežinojo.
- Niekada tu nieko nežinai, - barėsi Petras. - Kam ir gyveni?
Šito Povilas taip pat nežinojo.
Tada Petras trenkė durimis, nuėjo pas Mariją ir nuplėšė jai garbę ir orumą. Nebuvo sunku, mat plėšė jau nebe pirmą sykį.
-Kaip aš dabar gyvensiu? - verkė Marija.
Paskui jie paskambino Jonui ir nuėjo pas Antaną. Bet Antanas taip pat nieko nežinojo.
-Ir nenoriu žinoti, - atsakė jis. - Aš moku važiuoti dviračiu ir šito man pakanka.
Visi patylėjo.
- Norit pažiūrėt televizorių? - paklausė Antanas.
- Televizorių aš esu matęs, - atsakė Petras.
- O pianiną?
- Ir pianiną.
- Daugiau aš nieko negaliu parodyti, - įsižeidė Antanas. - Turiu tik hemarojų. Bet judviem bus neįdomu.
- O Petras, - didžiuodamasi tarė Marija, - turi kirvį galvoj.
Petras susidrovėjęs nusigrėžė, o Antanas paraudo iš pavydo. Visiems tapo aišku, jog draugų likimai susiklostė skirtingai, ir sena bičiulystė nutrūko.
- Ką šiandien matei pro langą? - paklausė Petras.
- Nieko, - atsakė Antanas.
- Norėčiau ir aš pažiūrėti.
- Prašom...

Juozas Erlickas.Ačiū.

https://i112.photobucket.com/albums/n177/slepk/kava.jpg

Suši.Šešėliu tetras devyniolika minučių po laikrodžio dūžio.

Komentarai

Funcybabe

mm.. žavingos ft.. ;>*

uzkasta_negyva

Mm,, Erlickas.. ;>~~ * Ir fotos baisėliausiai gražios ;>

kremine_kale

cia geras.. man patiko.. 😃 geras sarkazmas.. 😘