
Kartais aš netikiu.
Suvalgiau.
Pasibeldžiau.
Užmigau.

O kartais tik noriu paprastai skraidyti.;>
Nutūpti ant lengvo lengvo, vėjy besidrąskančio pūkelio ir..
Skristi.
Skristi.
Skristi.
Ir tik vieną kart gyvenime nukristi...
Į didelę pievą, uždengtą geltonu žiedadulkių ruku.;>

Nors tavęs ir nėra...
Priversk mane tikėti.

Komentarai
nieko nuostabaus. visiems patinka tik ta dalis, kai reikia pasiimti iš padėklo.