
Laimės kalvė.
Truputi nervai pakriko, o ir šiaip pasikeičiau. Žinau dėl ko, tiek bent guodžia.
Ir labai norisi draugauti.La La La. Susikibt už rankų ir bėgt per pievas..Ai Ai. Ar pažinčių naujų..ŪūŪ. Šuldu Buldu.
O dar pasigirsiu, ryt Mano Diena. Ir su Homofobe-Ginekologe veiksim viską ką aš noriu.

'-Devintą. Po laikrodžiu,- sakė jinai...
...Artėjant sutartam laikui, ponas Juozapas Mykolas E. vis labiau nervinosi. Buvo jau tamsu, o už langų stūgavo vėjas: tęsiamai ir sopulingai, nelyginant praeivis išdaužtais dantimis.
"Tokiu laiku gatvėje nebesutiksi padorių žmonių,- dūsavo Juozapas Mykolas.- Kaip aš nueisiu? Gal neiti?"
Bet akyse sušmėžavo išlenktas korpusas, ir jis ėmė rengtis. Tačiau rankos sviro, o drabužiai lėkė ant grindų. "Ne, verčiau neisiu. Pasimatymus reikia skirti šviesiuoju paros metu. Ji anksčiau negalėjo... O dabar aš negaliu."
"Rytoj paskambinsiu ir pasakysiu, kad susirgau. Jei ateis aplankyti?.. Kuom aš galėčiau susirgti? Gal atsidaryti langą ir persišaldyti? O gal pasiimti peilį ir įsipjauti pirštą?"
Atidarė langą. Skersgatvis buvo tamsus ir tusčias. Gailiai, it prievartaujama avelė, vaitojo vėjo lankstoma pušaitė. "Ne. Nė vienas doras žmogus manęs nepasmerks. Mylėti reikia protingai."
Įsijungė aparatą : rasta dvylika lavonų. Vienas be galvos. "Gerai, kad nėjau."
Tačiau kai dirstelėjo į laikrodį, skaudžiai sugėlė širdį. "Kažin kaip ji, vargšelė, ten?.."
Aiškiai regėjo, kaip privažiuoja limuzinas, iššoka du pečiuiti vyrukai. "Ko laukiam, panele? Prašom į vidų." - "Ne,ne. Aš laukiu Juozapo." - "Juozapo? Kas jis toks? Kur gyvena?" Jei pasakys adresą - galas man. Uždarė langą, patikrino duris. Bet kodėl jie turėtų manęs ieškoti? Ne.ne. Viskas bus kitaip. Jinai stovi po laikrodžiu. Jie privažiuoja. "Gal norite pasivažinėti?" - "Noriu",- atsako. Juk jinai toka kvailutė. Nusiveža miškan, užverčia ant galvos kibirą... Kodėl kibira?.. Koksai chamizmas... "Aš nenoriu!" - klykia jinai. "Kodėl nenori?" - šaukia jie. "Aš myliu Juozapą!" - "Ak, Juozapą? Kas jis toks? Kur gyvena?" Pasako adresą ir tada... "Pas Juozapą!!.."
Jam pašiurpo kūnas. "Ne. Nebus man čia ramybės. Reikėjo vis dėlto nueiti. Nors.. Kas iš to?.." Privažiuoja dviese. "Mergaite, prašom..." - "Ne, ne. Aš su Juozapu." - "Ak, šitas Juozapas? Ko jam čia reikia?" Ir... Jis užsidengė veidą delnais, pajutęs, kaip skaudžiai trenkia itališkas batas į pažiaunę.
"Bet juk nenueičiau iki to laikrodžio. Išlįstų iš tarpuvartės..." "Kur eini? Duok degtukų." - "Nerūkau." - "Kodėl nerūkai? Tyčia?" Ir...
" Degtukų, tiesa, galima pasiimti." Įsigrūdo dėžutę kišenėn. " Duok degtukų." - "Prašom, vyrai." - "O kam juos nešiojies? Ką nori padegti?" Koja... Dešinė... Kairė...
"Ak,- atsiduso Juozapas Mykolas.- Kad ir ką darytum, vis vien tas pats."
Staiga sučirškė durų skambutis, ir jis susmuko ant grindų. "Jau. Atvažiavo. Kas dabar bus?"
Skambutis vis čirškė, o jis, siaubo pagautas, blaškėsi po kertes.
Paskui viskas nutilo.
"Sprogstamąjį užtaisą padėjo",- suprato.
Ir nuo tos minties krūtinėje staiga tapo lengva ir gera. " Dabar jau tikrai niekur nebegaliu eiti."
Ir vėjas už langų dabar švilpavo nerūpestingai, it Suvalkijos berniokas.
Nusiraminęs Juozapas Mykolas atsigulė ir bematant užmigo.'
Aistė.
Mp3. Pieno Lazeriai - Hero.; Tytia Mina Teremina - Vaikas Teroristas.
'Bukagalvis subingalvis
Savo laimės kalvis.

Komentarai
Su artejancia Tavo Diena 😆