Virdama koldūnus sugebėjau nusidegint delną. Iššoko didelė pampūška. Tačiau gyvenimo ir likimo linijois ją aplenkė. Viena iš vienos pusės, kita iš kitos. Tai atrodė tarsi keista akis. Delno akis. Ji viską matė, viską jautė, viską savaip. Net kvėpavo kitaip ir spalvos vadinos jai kitaip. Pūslė sprogo. Užgijo. Ir akis užsimerkė. Liko tik neaiški dėmė su kitokiais prisiminimais delno gyvenime.

[O mes čia Ruokišky truputi inkognito skraidėm. ;> Ot šelmės. ]
Tai kas ketvirtadienį į 'intro'?. ;>
Nagi nagi...Prisipoažinkit.Gal skudurus sumesim... XD
Visada Jūsų - Aistė. Su viltim, kad virdami koldūnūs būtume nerangūs.
|
Komentarai
Jusu tosika atpazistam :>~