Tai buvo nepaprasta rudens diena! Buvo tiek daug žydrumos, tiek liepsnojančių lapų, tiek saulės, jog vakarop Meškiukas apsiverkė.
– Ko gi tu? – paklausė Ežiukas.
– Nežinau, – pasakė Meškiukas. – Verkti norisi.
– Pažiūrėk, gi...
– Aš mačiau, – pasakė Meškiukas. – Todėl ir verkiu.
– Ko gi čia verkti? Džiaugtis reikia, – pasakė Ežiukas.
– Aš iš džiaugsmo verkiu, – pasakė Meškiukas.
– Argi iš džiaugsmo verkiama?
– Dar ir kaip! – ir Meškiukas pradėjo raudoti.
– Nusiramink, ko tu! – Ežiukas letenėle paglostė Meškiuką. – Rytoj vėl švies saulė, vėl plevens lapai ir skris žiemoti paukščiai.
– Išskris, – sukūkčiojo Meškiukas ir apsiašarojo dar smarkiau.
– Bet jie parskris, – pasakė Ežiukas. – Jie sugrįš. Baigsis žiema, ištirps sniegas, ir jie sugrįš.
– Žiema, – Meškiukas karčiai verkė ir krūpčiojo.
– Na taip, žiema. Bet ji baigsis, ir viskas prasidės iš naujo.
– Nenoriu! Nenoriu, girdi!
– Ko gi tu nenori?
– Kad viskas praeitų ir išlėktų! – sušuko Meškiukas.
– Tai juk neilgam, – pasakė Ežiukas. – Tu gi pats žinai. O kaip gražu žiemą!
– Žiemą aš irgi verksiu.
– Žiemą? Bet kodėl?
– Man bus jos gaila, – ir Meškiukas pradėjo taip verkti, jog Ežiukas suprato: žodžiais čia nebepadėsi.
– Bėkim! – sušuko jis.
– Kur? – užverktas akis pakėlė Meškiukas.
– Bėkim, sakau! – Ežiukas stvėrė Meškiuką už letenos ir nutempė į mišką.
– Kur tu mane tempi?
Jie prabėgo seną nulaužtą beržą, supuvusiu tilteliu perėjo per upelį, pralindo po nupjauta drebule ir, vingiuodami tarp sutręšusių kelmų, pakilo į kalną.
– Žiūrėk! – pasakė Ežiukas ir parodė Meškiukui čia augančią voveraitę.
Mažas aukso spalvos grybukas sulenktais keliais tupėjo prietemoje ant samanų.
– Matai? – pasakė Ežiukas. – Jis neturi nei tėtės, nei mamos, nei Ežiuko, nei Meškiuko, jis visiškai vienas, tačiau neverkia.

https://crested-butte-wild-mushroom-festival.com/mushlogo.jpg

Edith Piaf - Milord.

Aistė.
Nalabai formoj šiandien. Bet šokti norisi.;>
Tik mūzos vėl apleido>

https://i112.photobucket.com/albums/n177/slepk/gyvensiuafrikoj.jpg

Komentarai

NINFA

Ta eilutė man irgi ypač.;> O iš visų tų labiausiai 'Kaip pabrėžti tylą?'. Taip ir kvepia manimi. <3

Funcybabe

Hmmz. Įdomu. kai perskaičiau tavo ankstesnį daerį... susiradau šitas istorijas apie Ežiuką ir Meškiuką. Būtent 'voveraitė' man labai patiko... Gražu. Miela. Šilta. ________________________________________ 'Jis neturi nei tėtės, nei mamos, nei Ežiuko, nei Meškiuko, jis visiškai vienas, tačiau neverkia. '