Kartais būna tiesiog šūdinų dienų.
Ne tokių, kai dėl mokytojos PMS tau būna sugadinta nuotaika.
Ir ne tokių, kai galva plyšta septynias pamokas pabuvus su cypiančiomis bendraklasėmis.
Ir net ne tokių, kai tėvai užuot pagyrę už gan neblogą eilėraštį sako "pasitempk moksluose".
Bet kartais imi ir pasiilgsti. Senų laikų, braškių, apkamšymo prieš miegą. Jo.
Ir tas ilgesys bjauresnis už bet kurias tądien sukeltas blogas emocijas.
Bet kartu ilgesys tai tvirtas jausmas. Stipriausias iš visų kitų. Deja...?

Komentarai

Satnamodas

aha, kažkas atpažystamo... deja.. visada, kai tik būna gerai, būna po to blogiau, ir to gailimės, bet tada ateina vėl gėris su daug didesniu trenksmu ir vėl viskas būna gerai 😃 nepergyvenk, suprantu tave, man ilgesys taip pat nesvetimas 😃 😘