Ketvirčio amžiaus priešakyje
Menka paslaptis, už poros dienų mano gimtadienis, sukaks 25 metai. Gąsdina... Prieš septynerius metus tapus pilnametei, buvo džiugus įvykis, nes gi pilnateisiu visuomenės piliečiu tampi. Gali laikytis vairavimo teises, gali balsuoti (kas vis tie naudos neduoda, nes juo pasyvesnė jaunuomenė, tuo aktyvesnė senuomenė, o paskui taip ir išrenka komunistinius runkelius valdžion), gali keliauti į kitas šalis be tėvų leidimo ir t.t. 20-aisias gimtadienis buvo jau toks neramesnis, nes atsiranda sąvoka "trečioji dešimtis", o laiktorpis nuo 20 iki 30 metų juk svarbiausias gyvenime, nes būtent šiuo metu studijuojama, pradedama dirbti, kopiama karjeros laiptais, susituokiama, auginami vaikai ir t.t. Na įpusėjus šią dešimtį negaliu pasigirti nei karjera, nei šeima. Antrasis magistrantūros kursas, laikini darbai. Galbūt tai viena iš šiurpuliukų priežasčių, juk visuomenė kiekvienam individui įskiepijus šį teisingos gyvensenos principą ir metai kaip ir įpareigoja taip elgtis. Nežinau kaip kitiems, bet nesijaučiu subrendus, kaip galbūt atrodyti, kad turi būti subrendęs 25-erių metų žmogus... Pamačius kieme ar einant kur pro mokyklas ir matant kaip grupelė penktokų ar šeštokų skriaudžia vieną klasiokų, kyla nenusakomas noras skriaudėjui liuobti iš visų jėgų, bet gi negali, nes vaikų teisės prisikabintų, skriaudėjo tėvai užtampytų po teismus, nes gi jų sūnelis ar dukrytė negalėtų taip elgtis... Esu istorikė, bet nesijaučiu kažkokia mokslininke profesionale. Vis dar atrandu dalykų, kurių nežinau, vis dar mėgstu žiūrėti filmukus, suptis ant supynių, žaisti badmintoną, vis dar tikiu, teisybės ir neteisybės sąvokomis, vis dar tikiu, kad geriems žmonėms turi sektis, o blogiems ne. Vis dar tikiu, kad ieškant teisybės, ji triumfuos, nors ir ne kartą teko tuo nusivilti...
Man nepaprastai patinka rašyti koncertų recenzijas, eiti į koncertus drauge su tokiais šio amato korifėjais kaip kad R. Zilniu ar V. Bruveriu, bet kaskart rašant jaučiuosi taip, tarsi bandyčiau kažką apgauti, nes galbūt nesu tiek muzikologijoje pažengus, kaip kad nurėtųsi.... Prieš kiekvienus naujus metus, FB pabyra naujųjų metų rezoliucijos, pasižadėjimai, norai, tikslai, kartu su praėjusiųjų apžvalgomis. Man tai absurdiška, nes tokius dalykus reikia daryti prieš savo gimtadienius, juk tai kiekvieno iš mūsų individualūs naujieji metai. Dar tiek daug nepadarius, tiek daug norisi išmokt (kaip kad groti gitara), tiek daug norisi pamatyti, nuveikti. Na rezoliucijos čia nesidarysiu, bet su šia ilga prakalba, raginu kiekvieną skaitantįjį apgalvoti ir mintyse susiplanuoti bei įvykdyti naujus tikslus, planus ir pan, kad nereikėtų laukti naujųjų metų. Lai jie tebus stotelė pasižiūrėti kaip juos sekasi įgyvendinti :)

Komentarai
Kažkur girdėjau, kad tikroji moters branda (tiek išorinė, tiek vidinė) ateina kažkur sulyg 35 metais :)
jis rimtai klausia :D
Išmokyt tave, kad nevartotum žodžio ponia :D
:) Belieka plaukti gyvenimu ir tikėti gerais, tikrais ir gražiais dalykais, nors ir minimas nusvilimas labai tikėtinas. Visiškai suprantu tavo minimą nerimą ir kartais atrodo, kad neįtelpi į "standartus". Kad ir su ta branda... Močiutė sakydavo : "kur tavo bus, ten ir šlapias nesupus"...Tikiu tuo :) Nors čia daugiau santykiams, bet manau, viskam tinka. Kažkur vistiek nuplauksim. O ir patys gražiausi dalykai, matyt, pasirodo netikėtai...Tik gaila, planuoti asmeniškai nelabai pavyksta :) ilgainiui...
man dar 2m ir 3mėn liko iki šito dienoraščio. Yee! :)
Tai, kokie ponios planai, tikslai?:)