Nėra ramybės mano viduje
Neliko saulės mano kelyje
Ir vėl jaučiu tik šaltį
Ir vėl grandinės mane kausto
Matau tik tai kas skaudina mane
Einu tik ten kur šaltis naktyje
Turiu liūdėti vienas per dienas
Tikėdamas kad gal kas nors supras
Tačiau skausmas auga vis labiau
Kas dieną man tiktai blogiau
Nesuprantu kodėl neliko jau vilties
Neliko jos dienomis nei naktimis
Neliko tų kuriuos vadinau draugais
Jie tapo tarytum priešais manais
Negaliu padėt galvos ant tavo peties
Negaliu daugiau turėt vilties...
Vilties...
Kad saulė švies..

Komentarai
pritariu tau ice, tu saunuole o ka tu mano eiliu neskaitei?
PLACEBO roolez sakykit ja norit, man dzin pati parasei eiliu?
kartais norisi sudet ant lapo visa tai ko jau nebegali laikyti sirdyje.... o placebo visai ne 13meciai gotukai su perpjautais riesais, geriau issiaiskint, o paskui ka sakyk...
kodėl su gotukais perpjautais riešais? pvz aš ir daug rašau apie liūdnus dalykus...tačiau aš tai rašau visada būdamas super geros nuotaikos... tiesiog man apie tai labiau patinka rašyt...panterrai gal taip pat?... neįstatyk visų į vienus rėmus...
o kad asocijuojasi su placebo blogai cia eglermknt? ;O
Niekad neįžvelgsiu grožio tokiose mintyse. Iškart asocijuojasi su emo, Placebo ir 13mečiais "gotukais" su perpjatais riešais.
dekui eiles kartais gali atsindeti ir vidine nuotaika...
geras man patiko...tikrai puikios eilės su giliomis mintimis...šaunu...