KūrybaProza
Rūkai
Kelias Saulė nuo minkštų patalų.
Žvaliai ražosi, merkia akis.
Tiktai Jūra, paskendus Rūke.
Vis dar miega užmerkus akis.
Gal sutiksi kur valkatą mergą.
Kokį senį ar ponią nebuvėlę,
Bet aplinkui vien Rūkas, tik Rūkas.
Senio mintys labai labai liūdnos.
Saulė prausias lašeliais vandens.
Grįžta namo apsauginis niūrus,
Juk jo laukia septyni vaikai,
reikia ir jiems pinigų ant ledų.
Saulė šoka, mankština klubus.
Tirpdo riebalus, susikaupė gal per metus.
Jūra bunda ir taip pamažu,
išsisklaido nedorūs Rūkai.

Komentarai
man blankokas pasirodė
;]
ne, gražu, tiesiog nelabai skaitau aš eilėraščius. sorry įdomiai taip...
Ko visi abejingi? Nejau taip blogai