KūrybaEilėraštis
Egzistencija
Aš pabudau...
Slogi nakties tuštuma sklendžia ore,
O melancholija, pasiimki mane!
Gyvenimo beprasmybė apgaubia slapčia,
Bėk, Stepių Vilke, bėk
Juk žinai -
Skustuvas išgelbės tave...
Ar jauti kaip daužos širdis?
Juk ji bijo mirties...
Gal dar viena diena beprasmiškos egzistencijos?
Širdis vis nerimsta, nors protas jau žino...
Kančia, nerimas ir abejonės:
Ar aš ištrūksiu iš šios beprotiškos klajonės?
Skustuvas - mano viltis.
Pagaliau supratau, jog jis - vienintelė išeitis.

Komentarai
jooo.. visi mes turim problemu..
idomu... savita... sirdis bijo mirties, tai kam ja stabdyti?...
siaip fainas man tokie eilerasciai labai patinka 10
Vat prie ko priveda vien psichodelines muzikos klausymas...