It's a sad world...
Gal ir atrodo kvaila, sena, gal ir dvelkia pelėsiais, bet pirmą kartą įsimylėjau tik 17m. Nors gal žodis įsimylėjau nelabai tinka. Ir vis dėlto kažką pajutau. Kažką gero. Kažką savo. Tikriausiai tai buvo savygina. Kai iš tavęs kelis metus tyčiojasi kas nori, kaip nori ir kiek nori, kai kiekvieną dieną esi apspjaudytas, apstumdytas ir užguitas, kai kiekvieną rytą atsibundi ir jauti, kad dar vienos dienos nebeištversi, kai kiekviena naktis prasideda mintimis apie savižudybę, kai atsikeli ryte iš lovos ir suvoki, jog esi šlykštus, tik kažkas gražaus ir tyro gali padėti.
Nesvarbu, kad ji manęs niekada nematė, ir kad vienintelis jos ištartas žodis buvo 'esi debilas'. Svarbu, kad ir dabar aš turiu viltį, viltį gyventi.

Komentarai
nenuleist ranku........nenukabink nosies....
_zvaigzdoote_ rašė: neprarask wilties
Nuostabus Tu turetum buti zmogus...tik neprarask vilties...
neprarask wilties
na wisgi kas nors tau suteikia nors kiek laimes..............o meile yra labai grazu....
ir kaip tu sugebeja ja isimyleti??! nu kaip sako senas nuvalkiotas posakis, kad meilei neisakysi... tai wa gyvenk...
ziauri mrgaite sakyciau o viltis tai yra gerai
ir tau labai gerai
as tawe suprantu!!!gal atrodo keista bet as tave tikrai suprantu!!!! AS SU TAVIM
o siaubas...
varskelis vaikis!
graudu...
kaip ziauru!