|
dabar sėdžiu ir verkiu.... mėginu save sutramdyt, bet neina, jausmai neklauso proto... verkiu kaip maža mergaitė, iš kurios ledus atėmė nedoras berniukštis... mane įžeidė pats mylimiausias žmogus ir man dėl to labai skaudu..... skaudu ne kiek, kad įžeidė, kiek dėl to, kad daugiau nebegalėsiu niekad teigti, jog jis manęs neįskaudino... skaudu labai... ašaros rieda veidu, tokios sūrios kaip mano širdies skausmas begalinis...
|
Komentarai
hey, ašaras nuo veido ir šypsena iki ausųūų!
nerodyk tik savo skausmo ;}
Tau tik atrodo, kad tavos sunkumas ir skaudumas didžiausias pasaulyje. Bet taip nėra. Meilės kančias visi kada nors išgyvena. Todėl sveika įstojusi į nusivylusiųjų meile klubą.
Atominis_babuinas teisus. Dabar verki ir grauzi save, nes iskaudino artimas. tai juk ne pirmas ir ne paskutinis kartas. Tai negi visalaik del to save kankint?
blem kaip man sunku, jus gal nenumanot, o gal.... bet sunku....
pasauliu nereikia pasitikėti.. į pasaulio sudėtį įeina šie komponentai: žmonės, gyvūnai, tėvai.
Tai nusivalyk ašaras, nusipirk keksą ir negalvok. Mylimi žmonės dažnai įžeidinėja. Tai ir yra meilės tamsioji pusė. Dažniausiai dėl žmogaus blogos nuotaikos ar nesėkmių kenčia patys artimiausi žmonės. Nieko čia nepadarysi.