tekstas iš asmeninio dienoraščio

2007m. sausio 24d.
štai ir aš... ta maža, pilka, nereikalinga, nereikšminga viso margo pasaulio dulkė. Kuri pajudinta gali būti švelni, šalta, nuoširdi, mylinti, bet pilka.. Pilka- tokia nusibodusi, išblukusi, neįdomi.. Kai tik pamėginu būti kažkam reikalinga, jaustis mylima ir kažko verta, atsitinka tai, ko aš nelaukiu... priminimo...priminimo apie tikrąją mano prigimtį- būti tyliai, pilkai, neįdomiai... Ar taip ir gyventi? Ar taip ir stebėti kaip kiti gyvena? Tylėti ir būti šaltai, baigti gyvenimą niekeno nepastebėtai? Kai tik mėginu nuveikti tai, kas man įdomu, svarbu... esu iškritikuojama, juk taip negali elgtis pilka, nuobodi dulkė. Ji turi tylėti, niekuo nesidomėti ir tik dar labiau pilkėti.... Niekas manęs nesupranta, nes ir aš pati savęs nesuprantu.. Nežinau tikslaus gyvenimo tikslo, neužsibrėžiu savo darbų, ne visada laikausi numatytų planų, ne visada pavyksta įgyvendinti norus.. remiuosi ir gyvenu svajonėmis ir menku trupinėliu vilties, kad kažkada viskas bus kitaip. Bet kaip ir kada? Gyvenu šia diena, na dar galbūt rytojumi, bet ne daugiau.. Neplanuoju net ką veiksiu po valandos... Ar tai gerai? Bet juk aš tokia.. Tokia galbūt vienintelė, o gal šimtoji, kuri pati savęs nesupranta... patinka man žiūrėti pro langą į skubančius žmones, kurie turi tikslą, norus, planus, viltis...

Komentarai

peteliske

išore ti nepilka, bet vidumi... galbūt... dabar jau gal nebe.... ep

ep

tai kad pabaigiau toliau ejo maziau grazus zodis pilka labai idomu, neatsimenu, kada mates pilkus zmones bandau sugalvot, neiseina, tai gal tu irgi nepilka kaip cia taip gali but o.O netikiu

peteliske

ep nepabaigei... bet pilka... va kame esmė....

ep

o.O "švelni, šalta, nuoširdi, mylinti"' geri zodziai

dingusi_kazkur

Galėjai tai ir palikti asmeniniam dienoraščiui.