Truputis nieko
Traukė senis mešką
Ir nukrito jam šliapa.
Šliapa buvo negraži tad ją mindžiojo visi.
Gulėjo ji ten ištisus metus,
Kol prapliupo rudenio lietus.
Plovė,merkė jis tą šliapą,
Kol žiema užšaldė žemę.
Snigo,šalo,sniegą pustė,
Bet ta šliapa nesimuistė,
Kol pavasaris atėjo
Ir dangus jau pragiedrėjo.
Saulė spigino kaitri,
O šliapa vis gulėjo kelio vidury.
Bet viena gražią dieną
Melžėja ėjo parduoti pieną,
Ir pamatė ji tą šliapą
Purviną,apdriskusią ir seną.
Bet melžėjai reikėjo pinigų,
Tad pasiėmė tą šliapą ji kartu.
Galvojo: “turguje parduosiu
Ir apie maistą nebegalvosiu,
Pyragą nusipirksiu,
Ir badu nebenumirsiu.
Bet sutiko ji senelį.
Seniui akys net išsprogo,
Akiniai nuo nosies jam nušoko.
Ir prisiminė senelis šiapą,
Kurią pametė,kai traukė mešką.
Griebė senis šliapą
Ir bėgo kiek tik kojos neša.
Džiaugės, širdis lapatojo,
Šliapą savo rankoje kilnojo.
kaip pasakė vienas žmogus: "Pezalas,pezalui nelygus "

Komentarai
Apsimesiu, kad ne nenutuokiu.
kiaulienosispjova rašė: Mano sirdis verkia...Taip sukrete eilerastis. Dzenkuja bardze, Dariush. P.S. Idomu kas tas zmogus?...
Mano sirdis verkia...Taip sukrete eilerastis. Dzenkuja bardze, Dariush. P.S. Idomu kas tas zmogus?...