KūrybaEilėraštis
Fantosmagorija apie meilę
Norisi rėkti, norisi šaukti,
Kad plaučiai sprogtų,
Kad stygos trūktų
.....savo spiegimu pakelt tave........
Norisi bėgti, norisi kristi,
Kad keliai sulinktų,
Kad kojos nebeneštų
......savo vikrumu nustebint tave.......
Norisi dusti, norisi kriokti
Kad gerklę suspaustų,
Kad kvapo pritrūktų
.......savo alsavimu suglumint tave.....
Norisi žvengti, norisi skristi,
Savo elgesiu suklaidint tave,
taigi po velnių,
Kad tu žinotum,
Kad tu suvoktum -
Myliu gi tave!
Komentarai
Paskutinėj eilutėj nereikėjo "gi" - tada skambėtų geriau. Ir šiaip, su klaidom toks, bet esmė visai gera
oi kaip faina ivertinta likau
nukiso i arhcyva. bet siaip paskaitant is visu cia esanciu eiliu sitas bent jau ispudi sudaro kazkoki. vietomis suskamba siek tiek primityviai, nepoetiskai:kriokti, zvengti...oi... reikeju paieskoti kitu zodziu isreiskiant verzimasi is saves... pabaiga suspindi nuosirdumu, taciau tuo paciu nuskamba kaip sms zinute... na zinai buna tokiu...tavaji ivertinsiu,nes jau kazkaip norisi... kiek skaitau cia eiliu, tai nelabai yra ka vertinti... 8rasau
jokio demesio visisksi nebeidomu darosi