mano beprotybe
psicologo pagalbos.Pasakyk ar tai normalu, kai žmogus sėdi
kambaryje ir šnekasi su sienomis... gal greičiau pati su savimi,
bet tai smarkiai nekeicia pačios esmės.
Gal tai skamba juokingai, bet aš tai katik šito savo veiksmo smarkiai
išsigandau.O gal tai normalu?Tokiai kaip man gal tai normalu?
Tokiai kaip man iš esmės trenktai asmenybei gal tai normalu?
Ech!!ne visdelto jei sienos atsakytu man vat tai vat būtu nevisai normalu.
Vienu žodžiu man jau nebera žodžių, o sienos manes jau nebepapildo
ir nebelinksi pritardamos.......
Komentarai
aha, as ir nieko pries su savim pasitarti :} ypac kai griuvesiai galvoje... juk tai sveika, gerai pagalvojus: neapkrauni kitu, ypac tada, kai jie negali niekuo padet. tai veikia kaip dienorastis savotiskas. juk jei tai, ka kalbi uzrasytum, tai butu oficialiai normalu :> taigi pirmyn. kai naturaliai reikes atsakymo, pasikalbesi su tuo, kas gali isklausyti ir patarti. daug dalyku tiesiog vyksta ir savaime. nereikia apsiriboti stereotipais
Aš tai kartais užsisvajoju ir su savim pradedu kalbėtis net tada kai esu ne viena kambaryje... Nors dažniau uždainuoju
ash praktishkai visada su savimi kalbuosi. nes dazhnai bunu vienintelis protingas asmuo kambary.. baisiau, kai einu gatvej ar paruodutvej ir imi tartis su savimi. . (chia mazhu vaiku ir seneliu savybe)