KūrybaEilėraštis
Apie menininką
Žmogus
ėjo žmogus gatve
ir nešė nukirstą lapą
o iš lapo varvėjus sula
krauju savo pėdsakus šlakstė
ir rėkė pasiutus žvaigždė
-žmogau, žiūrėk ką darai
o jis vis ėjo toliau
kur rodė jam kelią ženklai
priėjęs menulio platybę
jis pakasė lapą duobėj
ir gyslų vainiką nupynęs
voliojo širdį erdvėj
ir nusimovęs grandinių batus
atsiplėšė jis nuo paviršiaus
išlaisvinęs savo mintis
beprasmę būtį pamiršo
Komentarai