KūrybaEilėraštis
Be pavadinimo
Randuotų rankų paslaptis
minties juodume klūpi
sunėrusi rankas
ir begiedodama
giesmes beprotybei...
šventa, šventa, šventa,
sielos naktis
ir seniai užgesę
vilties laužai
be žarijų
nebeįpūsi...
vieniša dvasia
be draugų,
be spalvos
ir be vėjo
nebesiblaško
tik laukia
lemtingo pjūvio...
šimtojo
o gal tūkstantojo...
nebesuskaičiuoja...
akys užsipylė smėliu
drėgnu ir tamsiu.
ir tik kastuvo briaunų garsas
girdisi kažkur
lyg aidas
anapus tvoros
į žemę iš žemės
į ją iš jos...
kaip muzika
nesuprasto genijaus...
žalia veja ten gražiai atrodys
banguodama aplinkui akmenį..
Komentarai