KūrybaEilėraštis
Neregiai
Neregiai
žengia į dangų
per įkaitusias žarijas...
jų nemato
tad jiems neskauda
ir karštis
pėdų nesvilina....
lėtai, atsargiai
jie žengia į dangų
o rankose
glaudžia sąrašus
gerų darbų
atliktų
ir tik atlikt norėtų...
akiduobėse
palaiminta šviesa
o lūpose
švenčiausias žodis
amen
ir žengia jie
į dangų palengva
o sodų vėjas
plaukus iškedena...
tiek daug kančių
jau patirtų
ir tiek mažai
iškęst jų liko
į dangų žengia neregiai
su ašarom
lyg tyro vaiko...
prie rojaus vartų
atsiklaupę
visi iš naujo
praregės
pašventinti tegu
kur laukė
kol nauja saulė
patekės...
Komentarai