KūrybaEilėraštis
Praeitis
kartais
vėlėms beldžiant
į sušalusį stiklą
sugrįžta praeitis
kvėpuodama
liepsna....
skaudi ir neaprėpiama
kaip gelmės
minčių
kurių niekam
neatskleidžia
niekas
niekada....
bučiuodama
išsigandusias akis
ji šypsosi
vėl tave pamačiusi
vėl sugebėjusi
įsilieti į tave
kaip rasotas bučinys
nuo abejingų lupų...
tai kūno dalis
tamsioji
nepasiekiama
ir mįslinga
kaip sužvarbusi
gruodžio naktis
neatstumk jos
Komentarai