Paskutynio vakaro karalene
gulejau tokia grazi...balta suknele...oda vo baltai-melynos spalvos..
viskas buvo taip grazu..tu stovejai salia ir sviesa vos apsviete tavo veida..jis buvo tok grazus,susimastes..lyg ir kazkuo susirupines..dadeginejo jau paskutines zvakes..kvepejo dumu..buvo kazkaip mazai sviesu ir veidai liudni...staiga zeme virsta mano naujais namais.ji atsiveria man..bet is tiesu manes jau ten nera..liko tik mano bezadys kunas..as pati kaip paukste skrendu aukstai virs jusu visu,bet juk susitiksym..visi buryje..aukstai virs zemes...

Komentarai
..idomiai..
butu visai neblogas, jei ne tas "dadeginejo"... Kazkaip galima literaturiskai issireikst ir nzn... kam rasyti apie mirti?... pavasaris juk. ne mirtis... kodel skriaudi save? geriau skriausk kitus!=D cia mano psichologija=D
Širdis gal ir suspurdo, bet man tokios fantazijos atrodo mažų mažiausiai depresiškos ir beprotiškos. Atsiprašau.
jega jegele
net zodžiu truksta...
kuriam?jei kalvariju ,tai brokuota bus
aisq kad turiu sirdi..juk siandien turgui nauja nusipirkau... jergau kaip as nusisneku...
jei suspurdo,isitikinai eilini karta,kad ja turi..
uj..kaip sirdis suspurdo skaitant...