Kai aš kritau žemyn,tu sugavai mano ranką ir ištempei į paviršių.Norėjai pastatyt mane ant kojų,o aš vis kritau.Norėjai mane pamylėt,bet ant mano kūno buvo pernelyg daug žaizdų.Norėjai mane nuo kažko gelbėt, bet aš nenorėjau gintys..Norėjai mane pabučiuot,bet lūpos buvo mėlynos ir šaltos.Norėjai paglostyt mano plaukūs,bet jie buvo pernelyg purvini ir suvelti...
Tu vis kažko norėjai!manęs ne karto nepaklausęs ko noriu AŠ..Atleisk,tavo norų aš nepildysiu.Niekas tavęs neprašė tempt mane iš to liūno ir padaryt savo marionėte.Gaila,bet tau nepavyko manim manipuliuoti.Gali mane turėti,bet aš ir toliau busiu tik medine lėle nuo kuriuos retkarčiais nušluostysi dulkes...
|
Komentarai
geraj kad lajku supranti kas wyksta...
teisingaij..reikia klausyti ir kito zmogaus noru, o ne tik sawo...
uj kaip ydomiai..labai patiko..super graziai...
ta 2 dalis(pastraipa)...ji gerai skiatosi... kazkaip jos nesitikejau... pirma buvo tokia siek tiek standartsiska o antra - visai kas kita. nu kazkaip labai keistai cia pakomentavau tikiuosi neisizeisi
Grazu
Idomiai ..chia. .. nice
labai super parasyta
grazu ....
nu bet vistiek dekoju uz pastab.
ir .........kas is to?
radau dwi gramatikos klaidas, wiena kaltinima, wiena atsiprashyma ir wiena apgailestawima. skaichiau nelb atidzhiai, gal klaidu buwo ir daugiau.