va ir baigias metai..
O tu esi lyg pirstas kuri bėgioja nuo vieno klavišo iki kito ir kūri muziką. Kūri iki kolej pasensi ir mirsi. Gerai kad neturim sau išsirinkti mirties laiko,kadangi jis mum jau buna paruostas, ir laukia jam reikalingoje vietoje.
Aš ziūriu į upę ir matau kaip ji nesustodama vis teka, pati nežinanti kur. Teka pagal srovę ir galiausiai susimaišo su visais vandenim ir nebėra jau „ta vienintelė“ ji tapo visuma. Nieko nebereiškianti. Ir galingoji amazonė ir ilgiausias Nilas visi jie susimaišo ir taip toliau sau plūduriuoja visumoje.
Ir mes, as, tu jis jinai esame visuma. Ir pasauliui visiškai vienodai kaip gyveni ir kokiu būdų mirsi.
Jei tau pavyks, tu pakilsi ir skrisi prilipęs prie savo lubų. jei ne, tai tai ir šliaužiosi grindimis. Ir ar tai kam nors rūpės? Hmm... nE
O kodėl? A todėl.

Komentarai