Pastaruoju metu jaučiuosi, toks tuščias. Lyg atitolęs nuo realybės. Viskas krenta iš rankų, jau pasidaviau, viskas plaukia pro mane. Bet giliai manyje balsas sako: „Pakentėk dar truputi, greit bus geriau... Juk amžinai negali nesisekti...“ O kas jeigu gali? O gal baimė ir kaišioja pagalius į ratus? Baimė, kasdien jaučiamas spaudimas... Seniau man tai nerūpėjo. Gal iš tikro jau suaugau? Atsakomybes jausmas sucks. Tik dabar supratau, kad seniau skųsdavausi be reikalo, buvau išties laimingas.
Baisiausia, kad žmonės būna šalti vieni kitiems ir apsimeta, kad nieko blogo nėra. Agresija tapo daugelio gyvenimo dalis. Baisu matyti, kai žmonės tapo gyvenimo paveikslą netikusiomis spalvomis.
|
Komentarai
manau visus karts nuo karto toks jausmas apninka
panašus jausmas buvo apnikęs ir mane.