
/.../
Čia mano tampa mūsų. Čia apuokai pakimba ir sukasi. Čia savo metaliūgos plaukus šukuoti taip jauku taip miela. Čia šlapias grindinys ir kava nuolat viduryje nebesvetimo miesto. Čia gėlės dovanojamos penktą ryto. Čia ne tik žaidžiame, čia gyvename. Į lentynas…
Čia mano tampa mūsų. Čia apuokai pakimba ir sukasi. Čia savo metaliūgos plaukus šukuoti taip jauku taip miela. Čia šlapias grindinys ir kava nuolat viduryje nebesvetimo miesto. Čia gėlės dovanojamos penktą ryto. Čia ne tik žaidžiame, čia gyvename. Į lentynas sugrįžta knygos. Ant palangių susisuka žvakės. Čia tokia kasdienybė. Kartais viskis ir dūdmaišiai. Kartais vynas ir gitaros. Kartais ašaros ir principai, bet per viską perlipama. Nes yra dėl ko. Nes yra su kuo. Čia ruduo, persmelkiantis toks. Ir mūsų žingsniai.


Komentarai
Einarai, soriuks kad dėl tavęs nepasistengiau labiau neva filosofiškai rašyt, idant suprastum.
Laiškas jau beveik pakeliui. Šiąnakt, o gal sekančią naktį. Bet tikrai greitai gausi :)
Apie kiekvieną sakinį norėčiau paklausinėti. :)Laukiu laiško arba žinutės skaipe kai būsi online. :)
tai kad visas cia aisku, :D o ir negalvokit kad autore konkreciai del jusu raso dienorasti ^_^ svarbu kad as viska supratau :D
Bet norisi... ypač kai palikta tiek erdvės toms interpretacijoms :)
Gražu ir interpretacijų čia, manyčiau, visai nereikia :)
Skamba kaip grįžimas iš kažkur namo :)
Čia man vienam taip atrodo : neišgėręs nesuprasi?
gerai :D