Dienoraštis #34253
nebent tik kartais
vėju, žiedais kai padvelkia
mirusių užrašai
visada gražesni
prie kavos su kava
vietoj kavos
būtinai espresso
prašyčiau dvigubos
bet vis viena neduos
tad geriu Brazilišką
liūdną saldumą
Supremo kavos namuose
temstant
vis mąstau apie Japoniją
išvyksta ten
visi mano mirusieji
nuo aštuonių Fudzijamos viršūnių
renka žvaigždes
šnabždasi
Bossa Novos ritmu
žinau
dar prisimena mane
kaip saulėlydžio rugių šilumą
tačiau
raidės nespausdintos
greit užsimiršta
užverčiu visus nerašytus juodraščius
——
vienos cigaretės gyvenimu
save išmatuoju

Komentarai