/ketvirtą ryto/
--------
<…>
Valanda, kai žemė mūsų išsižada.
Valanda, kai užgęsusių žvaigždžių dvelksmas.
Valanda o-ar-po-mūsų-nieko-nebeliks.
Tuščioji valanda.
Nyki, bergždžia.
Valandų visų kitų pabaiga.
Niekam nėra gera ketvirtą ryto.
Jei skruzdėms tą valandą gerai –
pasveikinkim skruzdes. Ir tegu penkta ateis,
jei turime toliau gyventi.
/Wisława Szymborska/
_____
nebe tarp

Komentarai
man irgi jaučiasi pilnatvė šios nakties
Tikslas ir buvo Corcovado, bet būtent ši versija, Astrud Gilberto ir Stan Getz. Čia taip pat kaip 'Aguas de Marco' pripažįstu irgi tik Elis Regina ir Tom Jobim versiją jau nežinau kiek metų. Gal ir kvaili kategoriškumai, bet čia asmeniškumai tame esti. O Szymborskos eilės vėliau prisipaišė, kai iš lengvumo pereinama į liūdesį. Pilnatvei šios nakties.
Čia tas Šymborskos tariamas liūdesys - tik priedanga. Iš tikro dienoraštis kvepia youtube melodija: Corcovado (Quiet Nights of Quiet Stars) kiek žinau, jazz standartas iš Miles Davis lobyno, kvepia vyšninėm baltų žiedų pavasario-vasaros naktim, kai gera, nors užsimušk.