pasiilgau zvaigzdziu

prisiminiau tuos siltus vasaros vakarus kai ilgai guledavau zoleje klausydamasi vejo osimo

medziu sakose...taip gera kai jauti kaip siltas ir gaivus vejelis supa tave o akys ir mintys

paskendusios toje nepasiekiamoje juodoje begalineje erdveje pilnoje zvaigzdziu. Taip

gera tiesiog guleti ir mastyti, buti vienai su savo mintimis kai jokie pasaliniai dalykai taves

netrikdo. Po begaliniu dangaus skliautu suvoki koks trapus ir mazytis yra zmogus pasaulyje

lygiai taip pat kaip zvaigzde tarp molijardo kitu...gal ir kvailai gali skambeti bet gera guleti

po tuo juodu zibanciu skliautu ir tiketi kad viena is tu zvigzdziu gal yra tau brangus isejes

zmogus ir jis is ten mato tave ir dziaugiasi kad mintimis tu su juo...gera kai tamsa apgobia

tave uzsimerkti ir dvelkiant vejui jaustis taip lyg esi nesama kazkur i tas zvaigzdes....gera kai

pasijunti kad turi tiek daug, tu turi tas zvaigzdes gali i jas ziureti kasnakt turi gaivu veja kurio

svelnumu gali megautis turi vesu pavasario veja turi sniega krentanti dideliomis snaigemis

kurios leidziasi ant tavo blekstienu turi menuli atsispindinti sraunioje upeje kuris apsuptas

svelnaus ciurlenimo...gera uzmigti galvojant kad nakti tas zvaigzdes pasieksi ir galesi tarp ju

vaikscioti o ryte to neprisiminsi....gera kai per lietu islenda saule ir pries tave suzeruoja

vaivorykste...apskritai kiek daug geru ir siltu dalyku mus supa tik reikia juos matyti, kokie visi

esame turtingi tik to neivertiname...tiesiog gera prisiminti gerus dalykus gera kaip dabar

rasant ta dienorasti praskleidziau uzuolaida tikedamasi kad bus daug zvaidzdziu bet ju

nemaciau uztat pries langa ziba sidabrinis menulis...AS PASIILGAU ZVAIGZDZIU....(tekstas

gal ir nerislus ir padrikas bet rasiau tai ka jauciu ta sekunde...)

Komentarai

faker

istiesu daug fainu dalyku aplink mus yra ;], bet kartais visi sunkumai ir seip blogi daiktai tai uzgozia...ir mes to nepatebim

Pasiklydus

.