pasiilgau zvaigzdziu
medziu sakose...taip gera kai jauti kaip siltas ir gaivus vejelis supa tave o akys ir mintys
paskendusios toje nepasiekiamoje juodoje begalineje erdveje pilnoje zvaigzdziu. Taip
gera tiesiog guleti ir mastyti, buti vienai su savo mintimis kai jokie pasaliniai dalykai taves
netrikdo. Po begaliniu dangaus skliautu suvoki koks trapus ir mazytis yra zmogus pasaulyje
lygiai taip pat kaip zvaigzde tarp molijardo kitu...gal ir kvailai gali skambeti bet gera guleti
po tuo juodu zibanciu skliautu ir tiketi kad viena is tu zvigzdziu gal yra tau brangus isejes
zmogus ir jis is ten mato tave ir dziaugiasi kad mintimis tu su juo...gera kai tamsa apgobia
tave uzsimerkti ir dvelkiant vejui jaustis taip lyg esi nesama kazkur i tas zvaigzdes....gera kai
pasijunti kad turi tiek daug, tu turi tas zvaigzdes gali i jas ziureti kasnakt turi gaivu veja kurio
svelnumu gali megautis turi vesu pavasario veja turi sniega krentanti dideliomis snaigemis
kurios leidziasi ant tavo blekstienu turi menuli atsispindinti sraunioje upeje kuris apsuptas
svelnaus ciurlenimo...gera uzmigti galvojant kad nakti tas zvaigzdes pasieksi ir galesi tarp ju
vaikscioti o ryte to neprisiminsi....gera kai per lietu islenda saule ir pries tave suzeruoja
vaivorykste...apskritai kiek daug geru ir siltu dalyku mus supa tik reikia juos matyti, kokie visi
esame turtingi tik to neivertiname...tiesiog gera prisiminti gerus dalykus gera kaip dabar
rasant ta dienorasti praskleidziau uzuolaida tikedamasi kad bus daug zvaidzdziu bet ju
nemaciau uztat pries langa ziba sidabrinis menulis...AS PASIILGAU ZVAIGZDZIU....(tekstas
gal ir nerislus ir padrikas bet rasiau tai ka jauciu ta sekunde...)
Komentarai
istiesu daug fainu dalyku aplink mus yra ;], bet kartais visi sunkumai ir seip blogi daiktai tai uzgozia...ir mes to nepatebim
.