KūrybaEilėraštis

Valkata


Aš kalbu tyloj, lyg aidas begalybėj
Aš myliu vienumoj, lyg paukštis nepakilęs
Parodyk man vieta savo sielos gilumoj
Kur paklydęs surasčiau aš ramybę.

Aš myliu vienumoj, lyg aidas begalinis
Aš, lyg valkata be vietos, be saulės nuolatinės
Suteik man vilti, surast tave galybei
Kaip valkatai išgerti, savo silpnybei.

Aš girtas, lyg paukštis be sparnų
Aš myliu, lyg pat širdies gelmių
Ateik, ateik šaukiu aš vienas gilumoj
Ir kas mane išgirs, tik valkata- prarajoj.

Aš piktas, lyg gyvatė be nuodų
Aš myliu, lyg pat širdies gelmių
Ir tu, ir tu, kodėl, kodėl,
Ir vis dar girtas, paskendęs vienumoj.

Aš čia, visai šalia,
Aš čia, po tavo kojom,
Aš čia, žemai,
Aš čia,- o tu nematai...

Komentarai

maxe

sheip tai norm viskas... bet tas pavadinimas ir zodis valkata nelabai tinka... tu tekstas toks "saldus" grazus o zodis valkata bergrubus tam... mano nuomone

xofallenox

pirmas ir paskutinis posmas man labai patiko. o viduriniai tai tik kad tiek to.

elfooke

fak, as lygiai taip dabar jauciuos....

GYVENU

o man patiko.toks paprastas ir suprantamas. bent as taip manau

Kaukutis

Gražu. Labai gražu... Man patiko... Nebetkas taip parašytų...

marlencika

idomus

White_Weapon

Gervė rašė: Gražūs norai visokie, jausmai gražūs, bet banalu iki apsivėmimo. 3

Naoha

Minti gera... tik reikia ja 'apslifuoti'...

uneaiste

Siap per daug kvailai skambantis eilerastis tad skiriu 2.

_zvaigzdoote_

o man tai wisai patiko...

IstillmissU

na rodos nuosirdus eilerastis,bet man nelabai... pagirtinas tik nuosirdumas.