KūrybaEilėraštis
Valkata
Aš kalbu tyloj, lyg aidas begalybėj
Aš myliu vienumoj, lyg paukštis nepakilęs
Parodyk man vieta savo sielos gilumoj
Kur paklydęs surasčiau aš ramybę.
Aš myliu vienumoj, lyg aidas begalinis
Aš, lyg valkata be vietos, be saulės nuolatinės
Suteik man vilti, surast tave galybei
Kaip valkatai išgerti, savo silpnybei.
Aš girtas, lyg paukštis be sparnų
Aš myliu, lyg pat širdies gelmių
Ateik, ateik šaukiu aš vienas gilumoj
Ir kas mane išgirs, tik valkata- prarajoj.
Aš piktas, lyg gyvatė be nuodų
Aš myliu, lyg pat širdies gelmių
Ir tu, ir tu, kodėl, kodėl,
Ir vis dar girtas, paskendęs vienumoj.
Aš čia, visai šalia,
Aš čia, po tavo kojom,
Aš čia, žemai,
Aš čia,- o tu nematai...
Komentarai
sheip tai norm viskas... bet tas pavadinimas ir zodis valkata nelabai tinka... tu tekstas toks "saldus" grazus o zodis valkata bergrubus tam... mano nuomone
pirmas ir paskutinis posmas man labai patiko. o viduriniai tai tik kad tiek to.
fak, as lygiai taip dabar jauciuos....
o man patiko.toks paprastas ir suprantamas. bent as taip manau
Gražu. Labai gražu... Man patiko... Nebetkas taip parašytų...
idomus
Gervė rašė: Gražūs norai visokie, jausmai gražūs, bet banalu iki apsivėmimo. 3
Minti gera... tik reikia ja 'apslifuoti'...
Siap per daug kvailai skambantis eilerastis tad skiriu 2.
o man tai wisai patiko...
na rodos nuosirdus eilerastis,bet man nelabai... pagirtinas tik nuosirdumas.