basos kojos smėlyje ištirpo

skęstu, bet man visai nerūpi, ar kas mane gelbės. nes aš skęstu savo noru; man smagu tai daryti. žiūrėti, kaip geltoname žėrinčiame smėlyje po centimetrą lėtai tirpsta mano kojos, keliai, rankos, pirštai, visas kūnas. kaip jis ištirpsta svaiginančiam malonume. smegenys seniai nebedirba, nes paspaudžiau joms mygtuką "off".
iš tiesų... gyvenimas kartais būna toks paprastas
prieš akis stoja nuostabūs vaizdai, o ausyse skamba negirdėti latino ritmai, kurie taip primena laisvę. ir vasarą. gaila, kad tik primena, o ne suteikia.
kaip sakoma vienoje komedijoje,skęstančiųjų gelbėjimas - pačių skęstančiųjų reikalas...

https://www-personal.engin.umich.edu/~wagnerr/SandGirl.jpg

Komentarai