KūrybaEilėraštis
Aš bejausmė tapau
Tiesiu rankas į dangų,
Ieškau grožio tamsoje.
Pamatau brangų,
Nepamirštamą veidą minioje.
Mūsų akys vėl susitiko,
Lūpos nori rėkt žodžius.
Bet širdyje jau nebeliko,
To tyro jausmo, kurio jau nebebus.
Ištart jau garsiai nebijau-
Nereikia man tavęs.
Savo jausmus nuskandinau,
Juk ir sakiau, neilgai tai užsitęs.
Dvejodamas žengi artyn,
O man jau nesvarbu.
Dar kartą pažiūriu aukštyn.
Ten viršuje šitaip gražu.
Tačiau jau nematau,
Ten tavo veido danguje.
Gal aš to anksčiau tiesiog nesupratau?
Mylėjau tave tik sapne.
Tu jau visai arti,
O aš nebenoriu tavęs matyt.
Iš akių matau, kad tu kenti,
Bet te sugebu 'Nenoriu' pasakyt.
Apsisuki ir nueini,
O aš stovėt likau.
Man niekas nesuspurda širdy,
Aš- bejausmė tapau.

Komentarai
primena mano kūrybą, kai man buvo 13