KūrybaKita

Gatvės žibintas


Pažiūriu pro langą. Aplink tamsa. Tik vienas vienintelis žibintas neryškiai šviečia. Argi jis nepanašus į mane? Vienas, gęstantis... Žvilgsnis nukrypsta į juodą katę bėgančia gatve. Ji gyvena taip, kaip nori ji. Ir aš norėčiau būti tokai laisva ir nevaržoma, gyventi savo ir tik savo gyvenimą, nepaisant kitų nuomonės. Pravažiuoja automobilis. Jo ryškūs žibintai trumpam mane apakina, bet po akimirkos, kai šviesos išnyksta, jau nenoriu atsimerkti. Atmintyje vyrauja jo veidas. Neryškus... Nebe sugebu jo atsiminti. Pamenu tik švelnias jo akis ir pašnibždėtą: „Myliu...“ pamenu kai per lietų stovėjome apsikabinę ir žiūrėjome į dangų... Prisiminimai išnyksta. Akys pačios atsimerkia. Gatvės žibintas jau užgęso, o juodos katės per akinančią tamsą jau nematyti.

Komentarai

pukis155

Ačiū.

_Cherry_

Nuostabu!