BUKUMAS,NOBUODULYS-parasyta daug.perspejimas:CHOLE

jauciu tik tyla,kuria kartais paivairina mano tylus alsavimas.nei lietaus uz lango,jokio transporto per bjaurias gatves,vakare jos taip blizga slapia oranzine spalva.eidama jomis svajoju kad vel griztu nuo taves,arba griztu pas tave..
ar zynot ka reiskia 'savaite pragaras".tai kai sedi visa visa visa laika ir ziuri i viena taska.ne valanda,ne diena...o visa laika..ziuriu i ta velnio prietaisa ir prisimenu paskutinius zodzius matytus ant mazo spalvoto suduzusio ekrano,"jai nebutum svarbi-nerasyciau".cia gal paradoksas.ar atsisveikinimas?
sedziu tusciam kambari.be baldu,be spalvos,be oro.kartais pastebiu skausmo israiska kai pesiu sau freskas ant veido,tada kaskur kaskas rekia kad greiciau baik ir iseik is ten.is tos tuscios patalpos.
bet as zynau tiesa,cia ne patalpa kalta,ne muzikos nebuvimas ar treciadienys.o as..as tuscia.manyje nieko nic nieko nera.kartais tik skausmas.pastebejau kad kai bunu viena,jo doze mano oranizmui dauginasi.dabar stengiuosi daugiau miegot,arba bendraut su pazystamais.tik nuo ju eidama vel matau tas juodas slapias gatves.greit savaitgalis,kuris nieko neatnes bet vistiek laukiu jo kaip issigelbejimo.
kai vel mano zvilgsnys sutampa su velnio prietaiso konturais,sirdys..girdziu sirdy!!!ji pradeda plakt..kankinu save prisiminimais,ir keikiu save uz tai kad norejau iskaudint ji,bet "kas dabar verkia?"tik kad as ne verkiu.kolkas.turiu dabar plana uzsimirsimui.turiu plana!kas galejo isivaizduot?siandienos uzsimirsimui.tik siandienos..eisiu tyliai kol dar niekas nepamate,pas savo vampriuke,paklausysiu jos nesamoniu,svajoniu ir istrauku is tikrai gero gyvenimo,o poto vel grisiu i savo trobele.cia toks mazas pasivaiksciojimas,(pasivaiksciojimas pries miega-kokia nuvalkiota fraze-bet cia tinka)kuris man reikalingas,nes tie kilogramai kurios numeciau per viena rock'n'rolliska savaitgali nuo nervu ir baltu milteliu mano nosyje,tie kilogramai tuoj gris..bet as jauciausi ir taip ir taip tokia sunki,as nebusiu niekad angelu,as niekad neskrisiu,niekad..negaliu pakelt savo rankos,ji tokia sunki.
o sirdys? ji akmenine. jai buciau ir drugelis(drugelis-net prajuokinau save,toks razus zodis,ir gyvunelis,kuris niekad negali tapt tokios blogos mergaitei kaip as pavidalu) niekad neskrisciau.cia ne todel kad kaip madinga bebutu -mano sparnai sulauzyti(gal verciau sirdele) bet ne.tesiog prie ju prikabinti akmenys nobuduolio
NUOBUDULYSSSS*-toks kvailas ir nobuoduz zodys.bet issako visa situacija,cia gal diagnoze mano nesveiko gyvenimo?

*klaida

Komentarai

_Mopey_

Daznai sedziu/guliu ir ziuriu i viena taska...Protas isblanskta,tampa visiskai tuscias...Kartais pro mintis pralekia kelios juodos gijos besivejancios baltas,bet greitai jos dingsta...Po kazkiek laiko atsipeikeju ir bandau suprasti kazka apie ka net nemasciau...Galiausiai paskestu liudesio ruke,ir vienatveje...Po kazkiek laikoacipeikeju iris to ir tampu visiskai bejausme[jokiu jausmu nebuna-nei liudnu,nei linksmu-nieko]...Odar veliau,griztu i savo linksmaja ir neatskainga stadija,bet cia tik kuriam laikui-vakare kartojasi tuscios mintys,liudesys ir gilus susimastymas besedint ant palanges ir stebint dangu.

Material_Heart

xi, xi as cholerike sakyciau man netgi visai patiko nemanau kad sedejimas ir ziurejimas i viena taska yra nuobodulys. man tai dazniau reiskia susimastyma, o nuobodulys...praktiskai niekad jo nepatiriu. nzn ar tureciau tuo dziaugtis ar ne be to nuobodulys yra lengvai iveikiamas. galima uzsiimt begale dalyku.