PADOVANOK MAN VEIDRODI BE ATVAIZDO
bijau kad greit neteks nesiot trumpu sujonu,vasara paprasciausiai pasinuogint,nusirengt pries tave...zynau kad taip bus.kartais viduri nakties atsibundu net nemiegojusi,ijungiu sviesa kad apziuret save.ramini sakydamas kad mylesi amzynai,bet kaip galma mylet subjaurota,nors gal ir kadaise buvusi grozi(jug kiekvienas grazus).mylesi ta sena pavidala, kurio niekad nevirsiu,mylesi grazu prisiminima,praeiti,bet ne mane...busiu veidrodys padarytas is melo,kur matysi mano atvaizda tu. mano veidrodys kurio sukes susiutos svajonem nerodys manes.jis bijos dar labiau subyret.
kuom man reikes issitept kad man s namatytu,kad nematyciau ir as saves.
padovanokit man nematoma palta,skrybele ar tesiog veidrodi be atvaizdo.

Komentarai
Jei tu dabar esi grazi, o ne randuota vyk visas mintis apie tai........gyvenk dabartimi ir negalvok kas bus rytoj.....nes galvojimas tave prives prie daug tragiskesniu minciu ir kai mintys uzvaldys kuna gali pasidaryti sau kazko negero.......dziaukis tuo kad jis tave myli dabar ir negalvok ar tikrai myles rytoj..vat tokia mano nuomone!
Galbūt kadanors ištiks tokia laimė ir priprasi prie savo išvaizdos. Aš ir pati save įsivaizduoju visai kitokią nei atrodau veidrodyje. Sunku prisitaikyt prie taip greitai besikeičiančio kūno. Bet spėju, kad čia užslėpta daug gilesnė potekstė. Tušti žodžiai: neverta dėl to sukti galvos. Sunkiai išpildomi. Bet galima tiesiog pasistengti apie tai negalvoti. Arba nerasti laiko pamąstymams. Nors tai po kurio laiko priveda prie duobės. O gal ne?