UZDARYTI VISAM PASAULI
zynau kaip kankina tave sita kauke.matau kaip susikuprini iseidamas uz scenos,kulisuose perbrauki prakaita...dabar gali grist ramiai pas mane.dar laukiu taves.
kartais kai einame slapiomis nakties gatvemis namuo,tu visai nekalbi.kaip galeciau prasyt?jai kiekviena diena po 666valandas atkalbineji malda uz juos.nemegsti buciuotys sviesoi.net menulio.gal todel kad tavo veidas darosi angelo pavidalo,ir tau baisu kad kas gali pamatyt.slepiames tada po tavo didziuliais sparnais,kurie yra paslepti uz tavo juodo palto.kartais juos islenkdamas tu suzeidi mane,arba sudegini savom asarom,kai prisiglaudi. bet as tyliu,juk skausme ir slypi visi malonumai.zynau,kad vel kaip kas vakara,atiduosi juoda,sudeginta,sudauzyta,sutripta,maza juoda gabaleli mesos.zmones tai vadina sirdim..nori kad pasaugociau,kad nieks negaletu juos pavogt.
mano pasaulis tuscias be taves.kiekviena karta kai nusuki zvilgsni as kenciu,kiekvienas tavo akies mirktelejimas mane zudo.tu man kaip purvinas oras be kuriuo negaliu gyvent kaskur kalnuose.tu man kaip lietus ant zemes,padares lizda-purvina bala.turiu ja kartais gert kad nemirt nuo tyraus,skaidraus gyvenimo.
tu man esi maras,o as tau nojaus arka.

Komentarai
pati
Jeigu sukurei pati...
suprantu tawe pilnai....
nerealus zodziai...(: