
16-/?oji kitaip

Neegzistuojančios povo plunksnos. Mano akys sudrėko. Tremtinių dainomis dėdės-ponai saldėsi arbatą Laisvės alėjos kavinėse. Nuostabi muzika ir taip jau skambėjo fone. Sumaišome, suplakame laiko tarpus – tarpukaris ir pokaris. Raskime 10 skirtumų. Mes su laisve, mes be jos. Mes laimingi, mes pasmerkti. Mes su Vilnium, mes be jo. Mes pripažinti, mes pamiršti. Mes, mes, mes ir aš šypsausi prisiminusi laikus, kai dažyti plaukų raudonai niekas nebūtų drįsę.
Ir gerai, susierzinau, kai dėl paskaitos, kurią perkėlė į penktadienio vakarą, negalėjau grįžti į draugės gimtadienį ir nueiti į
„Colours of bubbles“ koncertą Vilniuje. Bet kaip turėjau susierzinti, kai naršydama išvydau, jog mano mieste, vos už kelių kilometrų šiuo metu vyksta „Colours of bubbles“ koncertas ir aš jį pražiobsojau. Dievaž, galit tik įsivaizduoti...
O matematikos fakulete lankyti paskaitą, kurios dėstytojas labiausiai laukė filologų ir paskaitos metu skaito poeziją, žinoma, bespręsdamas matematinius uždavinius... Jei ir ko nors ieškojau, tą tikrai radau. Keista.

Komentarai
Betrūksta zombių :).
Šiaip, nuotraukos kame yra autoriaus vardas ir pavardė
Na, pražiopsojai koncertą, tai pražiopsojai. Nereikia dėl to ėstis. Juk jauna, energinga grupė, koncertuoja gan dažnai. Viskas čiki :) O tą paveikslą post-apokaliptinį esu matęs, turbūt net kompe turiu kur užsisaugojęs. Nes tikrai priverčia susimąstyti.
Kas taip katedrą suniokojo (žr. pirmas paveikslas)? Ir taip staigiai, šiandien atrodė labai normaliai, kaip niekad. Be to, visgi smagūs patyrimai gyvenime tavo