2011-05-24. Keistoji mano baimė

Akyse dar plazda neišdildoma debesų plaštakė, kuri nesugaunama, laisva sklendžia skaisčia dangaus žydryne. Susikaupusios mano akys ir padrikos mintys, kurios sukasi ties eilėraščiais - mano vaikais, kuriuos šiandien pristatysiu. Deja.

Įlipusi moteris ir juokingai žaviu tonu pasakytas sakinys:
- Sėdėjau ir tą lapą apraudojau...

Ponia stengiasi nuvalyti dėmę nuo savo sijono. Ponia su gvazdikais... gvazdikais... Jų kvapas susimaišo su ore tvyrančiais moteriškais kvepalais ir neužuodžiamu baimės kvapu. Keistosios mano baimės kvapu.

Ir bėgantys vaizdai už lango, mano ramybės akimirka, kai sustingusi į marmurinę statulą sėdžiu dvyliktoje autobuso vietoje, o rankos švelniai dengia viena kitą.

Komentarai

Atenii

gvazdikai, išdidumo ir orumo ženklas, bet šiame tekste tai tinka. Vienaip ar kitaip, kažkas užkabino todėl man patiko. 😃