
7 paradoksų teorija
Grįžau. Trumpam. Gal ilgam.
Keistas antradienis, nors keistumu dvelkia visas kovo mėnesis. Esu laiminga, kai sėdžiu tarp keturių sienų, apie nieką nemąstau ir tik stengiuosi egzistuoti, lyg tai būtų verta egzistencialistų kūrybos. Esu depresijos pakirsta kaliausė, kuomet išeinu į lauką, žvelgiu į nykų ir šiukšlių kupiną peizažą ir galvoju apie tai, jog žiemos nematysiu ilgiau nei puse metų. Kas sakė, kad pavasarį suaktyvėja laimės hormonai? Karčiai iš jų besišaipydama aš šypsausi. 1 paradoksas.
„nekrofiliškas musytės zvimbimas
aplink granatą regis
dali(s) tuoj nubus drobėje“
Simonas Bernotas
Mintyse siurrealistinis autoportretas, kur Dali veidas it minkšta tekanti masė, pamauta ant stabų. Tiesiog čia, vidury žalio miesto Alytaus, kurio centre kelininkai sugalvojo įrengti dalį Maskvos – keturių juostų gatvę su pertvara. Kodėl tai pasakoju?.. Geras klausimas, į kurį atsakymo nežino net minčių skaitytojai. Mano mintyse jovalas ir jie susipainios. Aš norėčiau būti siurrealizmo dailininko mūza, pakibusi ant nelygaus šaligatvio plytelių savo ištekėjusia mase, anksčiau besivadinusia „kūnu“, „asmenybe“, „individualybe“. 2 paradoksas.
Penktadienį mokykloje šaudžiau mokinius. Su objektyvu, žinoma. Reikėjo sudalyvauti konkurse „Gimnazistai“ ir ne todėl, kad kažką laimėčiau (nes puikiai suprantu, jog šansų neturiu), bet tik dėl mokytojos, kuri kaip užsukta visus kalbina sudalyvauti. Prizas, sako, NUOSTABUS. Skaitmeninis fotoaparatas. Vis dėlto, nuotraukos jau kažkur konkurso rengėjų pašte, o keliomis galiu pasidalinti ir čia.
Iš nuotraukų ciklo “po vanago sparnu”:
.ne kokios, ne kokios, žinau, tačiau aš iš prigimties nekenčiu konkursų. 3 paradoksas.
Šalta diena, mano batai šiandien užsimanė valgyti, o anglų knygoje perskaičiau, kaip neįprastai rašomas vienos garsios upės pavadinimas. Taigi, Misisipė angliškai: MISSISSIPPI. Vaizdelis keistas, bet savotiškai žavus, nes netikiu, kad daugelis parašytų šį žodį teisingai, tarkime, egzamine. Ir todėl lietuviškai jaučiuosi puikiai. Kaimyno tvartas sudegė. Cha cha. 4 paradoksas.
Kalbėjome apie Just. Marcinkevičių. Galiu pasigirti, jog mano kalbėjimo potemė – jo pasakyta citata. Pirmos temos pirma potemė, nes tiesiog įžūliai tingėjau skaityti likusias potemes. Ir nepilstant iš tuščio į kiaurą, geriau pasidalinsiu žavingu jo eilėraščiu:
Išvada
Čia nieko mūsų nėra,
O viskas – mūsų vardu.
Bespalvė laiko skara
Kaip kaukė ant mūs veidų.
Nuplėški – ir tik tamsa
Lyg didelis grumstas užkris.
Neklauskit: kieno tiesa?
Ir nespėliokit: kuris?
Tamsa atsakytų: visų.
Tyla sušnabždėtų: visi.
O tavo nedrąsų: esu,
Patvirtintų mano: esi.
5 paradoksas.
Manau, kad tokia ilga litanija kompensavau visą tą laiką, kai buvau dingusi iš plačiųjų erdvių. Aš gabus, niekur nespėjantis vaikas, kuris praeitą savaitę sugebėjo įsirašyti į dar tris būrelius. Svarbiausia – aš vėlei dainuoju chore. Antrasis Alytaus bespalvis choras. U-ha, na-a einu gerti arbatos. 6 paradoksas.
7 paradoksų teorija, paremta paleistų vidurų maršu, kuris skambėjo genealiose galvose visą amžinybę. Sakot, vieno paradokso trūksta? Kaip jums šis, tapęs viena dažniausiai vartojamų mano frazių, tačiau kaip velnias kryžiaus jos purtausi: „Netikinti Dievu, tačiau dievobaiminga“.
Ir paprašysiu paslaugėlės. Dailės-keramikos būreliui reikia sugalvoti pavadinimą. Gal turit pasiūlymų? Max 2 žodžiai, geriausia ne vaikiški, nes būrelyje yra suaugusiųjų grupė, ir su paslėpta prasme. Iš anksto dėkoju.

.gif&w=1280&output=webp&q=82)




Komentarai
Geriausios nuotraukos - 2 ir 4. Apskritai visos tavo darytos nuotraukos kiek aš pamačiau tikrai geros
Erotišką pavadinimą galvok. Taip pritrauksi visų dėmesį. Šių laikų pasaulyje tai labai graibstoma. Menas ne išimtis. O konkursai yra gėris. Net labai. Kaip ir lažybos. Mėgstu laimėti. O kur citatos dingo? Trūksta man jų!
viskas galiausiai virs jovalu, kuriame patys voliosimes
Čia jau ne paradoksų teorija, o visa paradoksų manija
Jau 9 paradoksas, nes vieną pražiopsojai
8 paradoksas - tavo 1 temos 1 potemis, o mano 3 temos 10 potemis(paskutinis iš visų duotų)
Matai kaip prasme paslepiau
"Molio Motiejai" - saviironiškas, ypač jei nariams nelabai sekasi. Labai pritraukiantis naujokus ("ah, jei jie molio motiejai, tai gal ir man yra šansų, užsirašysiu"). Čia būreliui.
O jei aš niekada nesistengiau suaugti? Net ir 4 metų paklausta ko labai noriu, sakydavau 'likt tokia kokia esu', nepaisant visų draugų/ių sakančių "užaugti". MP4 turėjo omeny pavadinimą keramikos būreliui.
Gal teisiškai ir esu suaugęs žmogus, tačiau mintyse jaučiuosi dar vaikas Be to, savo tėvams net trisdešimties, vis tiek būsiu dar vaikas Kuo greičiau suaugti visi stengiasi tik paauglystėje. :) Beje, klausimas pateiktas, kaip iš interviu
Kalbant apie 6 paradokso pastraipą, ten save apibūdinai vaiku... Kodėl? "aš gabus, niekur nespėjantis vaikas..."
Kas?
"Lipdukai"