Vėjuotą gruodžio vakarą minios alytiškių patraukė link centro. Su viena viltimi, su vienu troškimu. Juk į mūsų miestą atvažiuoja ne kas kitas, o pats Andrius Mamontovas su naujuoju savo albumu, nauju skambesiu, naujomis dainomis.
Koncerte skambėjo ne tik „Elektroninio Dievo“ dainos, todėl nepriklausiusių net neminėsime. Taigi, Andrius Mamontovas kaip Scenos Akimirkos Karalius pristato jums savo albumą „Elektroninis Dievas“
Didžioji salė lygiai aštuntą jau buvo pilna. Foninė muzika, ant scenos šviečiančios raudonos prailgintų laidų su daugybe kištukų lemputės, pavienės ir nedarnios pirmosios aplodismentų bangos, kurios savo stygas suderins jau po kelių dainų. Ir į sceną išėjęs žmogus.
Jis paima gitarą. Taip paprastai, be jokių ceremonijų ir ritualų. Užsidega šviesos, kurios dar nesupratusiems padeda identifikuoti ant scenos stovintį žmogų ir derinama gitara. Kažkas minioje surinka: „Palaikom, palaikom.“ Mes plojam, Scenos Akimirkos Karalius šypsosi, toliau derindamas gitarą, o kai viskas baigta, viskas ir prasideda.
Rami, tyli pradžia. Įsivažiuojantis ritmas ir balsas, nuo kurio nugara nusirita pagaugai. Tik gerąja prasme. Rudenio vėjas - minimalistine melodija mums žodžius dėsto Scenos Karalius (Andrius Mamontovas).“ Už Karaliaus nugaros leidžiami dūmai lyg į laisvę paleisti debesys. Jų formos primena gulbes, vėją, pabaisas. Siurrealistines pabaisas rudeninio vėjo skambesio fone. Pamažu renkasi kiti muzikantai. Iš lėto, ramiai. Jie laukia finalo, o finale sužimba visos šviesos, suskamba visos gitaros ir visi akordai.
Trumpam atsikvėpimui po dainos Scenos Karalius mums papasakoja kiek šiuolaikišką istoriją. Prieš važiuodamas į Alytų, jis facebook'e parašė, jog keliauja į Dzūkijos sostinę Alytų. Ir taip kilo karštos diskusijos tarp... Alytaus ir Varėnos. Vėliau mūsų dėmesį vėl prikaustė muzika. Pirmoji albumo „Elektroninis Dievas“ daina Tiktai tavyje ir aš gailiai žiūrėjau į Būgnų Virtuozą (Meinardas Brazaitis), paskendusį dūmuose, kai tuo tarpu pop-rock Paganini (Eimantas Belickas) ir Mister Piano (Arnoldas Lukošius) visiems demonstravo ne tik savo muzikinius gabumus, bet ir choreografinius.
Dainos Elektroninis Dievas metu išsiskyrė ir paskutinioji koncertinės kvintos persona Boso Solo (Tomas Andrijauskas). Salė nuostabiam ir išskirtiniam bosinės gitaros pasirodymui atsako ritmingu plojimu. Ir nors pirmojo priedainio metu daina neatrodė tokia stipri ir užtikrinta, vėliau viskas grįžo į vėžias ir vienintelis noras buvo klausytis jų vėl ir vėl.
Pop-rock Paganini įsijautimas, ko gero, labiausiai išryškėja dainos Pasitrauk metu skambėjusiame smuiko solo. Tai nėra varginanti, tai ausiai maloni melodija, kuri verčia švelniai linguoti į taktą. Ir nors žodžiai gan įžeidžiantys ir tiesmukiški, jie vis tiek prasmingi, jie vis tiek žavūs ir netušti. Būtent šio bruožo ypač trūkta šiuolaikinėje muzikoje.
Ir pagaliau pamilti Ratilai. Pop-rock Paganini atsisėda šalia Būgnų Virtuozo. Bendradarbiavimas, kol Scenos Karalius tėvu vadina akmenį, motina – upę. Pamautas vienišas smuikas laukia savo šlovės akimirkos. Pop-rock Paganini toliau ieško draugų. Jis pasilabina su Boso Solo, susidaužia rankomis. Tik prieiti prie Mister Piano nedrįsta. Pastarasis per daug įsijautęs į šokį. Iš malonumo jo akys kietai užmerktos, o mintys tyros. Jis nebijo susilaukti kritikos, nebijo apsijuokti, todėl neapsijuoks. O dainos finale suskambėjęs žemas Scenos Karaliaus balso tembras negali nežavėti.
Staiga visi išeina ir lieka vienišas Scenos Akimirkos Karalius. Tarp išsisklaidžiusių dūmų su nauja partija sugrįžta ir siurrealistinės pabaisos. Gitaros ir nuostabaus balso duetas paliečia sielą, nekreipia mintis tik link idėjos – Tyloje muzika visada gražesnė. Pasitelkęs aparatūrą, Scenos Akimirkos Karalius sukuria įspūdingą melodiją scenoje būdamas vos vienas. To neapsakysi žodžiais, tai galima tik išgirsti. Sustingusi salė stebėjo šį technologijų ir talento mišinį, kai it zombiai į sceną įslinko visi muzikantai ir pasiruošė sekančiai dainai.
Tavo laikas baigsis – simfoninis koncertas su elektronikos priemaišomis. Lyg pats Mocartas stovėtų užu DJ pulto. Blankus Būgnų Virtuozas, tačiau jį kompensuoja Boso Solo. Į priekį išėjęs Scenos Akimirkos Karalius it vienišas karys nori būti arčiau publikos ir išdarinėti su savo gitara ausiai malonias improvizacijas.
Tačiau tai dar ne pabaiga. Dar skamba idėjiška daina Krentantys lėktuvai, besisklaidantys dūmai ir nuojauta, jog kažkada viskas baigsis. Tik ar ilgam, ar trumpam priklauso tik nuo mūsų.
Kalėdos. Mandarinų ir silkės kvapas, primenantis apie tikras lietuviškas Kalėdas. Juk liko jau tik 10 dienų... O koncertas šia gaida baigiasi, muzikantai nulipa nuo scenos. Mes plojame Mister Piano, pop-rock Paganini, Boso Solo ir Būgnų Virtuozui. Šiandien jie buvo mūsų karaliai, mūsų elektroniniai dievai. Ant scenos tik Akimirkos Karalius, kuris nori kažką mums padovanoti. Artėjančių švenčių, o gal šio nuostabaus vakaro proga. Jis išsitraukia tuščią delną, kurį vaizduoja it laikantį tiksinčią širdį ir meta ją mums. Idėjiška, žavu, nuostabu.
Autoriaus įvertinimai: Muzika: 10 · Atlikimas: 10 · Tekstas: 10 · Originalumas: 9 · Bendras: 9.75


Komentarai
Esate labai gera recenzijų rašytoja panele R7wa, turėčiau pastebėti.
saliakelio rašė: Kazkada draugas is Salcininku pasakojo tokia istorija. Buvo gal 95-96 Jis laimejo saskiu mokyklos chempionata, jiems iteike prizu. Antros vietos laimetoja mergina gavo FOJE plokstele ir sako jam - imk tu plokstele, man jos nereikia. Jis sako - man irgi nereikia, nezinau kas cia tokio. Ir turbut jie ismete ta plokstele kur laukuose kaip nereikalinga daikta. Po to po metu jis pradejo studijuoti Vilniuje, daugiau muzikos klausytis ir tik tada suprato koki daikta ismete. Dabar prie temos. Manau gavus dovanu si albuma irgi galima drasiai mest i siukliu deze. O jei kada reiks pasiklausyti, galima kur nors internete. Tai gera muzika, bet ten nera "kazko tokio labai labai". Nera ten siuolaikines nuotaikos bangu ir vejo, kazkokie tik pasene kuzdesiai.
Kazkada draugas is Salcininku pasakojo tokia istorija. Buvo gal 95-96 Jis laimejo saskiu mokyklos chempionata, jiems iteike prizu. Antros vietos laimetoja mergina gavo FOJE plokstele ir sako jam - imk tu plokstele, man jos nereikia. Jis sako - man irgi nereikia, nezinau kas cia tokio. Ir turbut jie ismete ta plokstele kur laukuose kaip nereikalinga daikta. Po to po metu jis pradejo studijuoti Vilniuje, daugiau muzikos klausytis ir tik tada suprato koki daikta ismete. Dabar prie temos. Manau gavus dovanu si albuma irgi galima drasiai mest i siukliu deze. O jei kada reiks pasiklausyti, galima kur nors internete. Tai gera muzika, bet ten nera "kazko tokio labai labai". Nera ten siuolaikines nuotaikos bangu ir vejo, kazkokie tik pasene kuzdesiai.
Nieko pernelyg optimistiško iš šio albumo. Man A. M kartojimasis irgi nepatinka, tai jau tie patys žodžių junginiai, tai tos pačios kažkur girdėtos melodijos. Na, bet "Ratilai" yra išties graži. // Koncerte, kaip ir buvo galima tikėtis, kai tik A. M užsimindavo:"O dabar pagrosiu labai seną dainą", visa salė iš džiaugsmo suošdavo : ] prieš tai tik siūbuodami iš inercijos.
_nevermind_ rašė: nenoriu reklamuotis ar ką, bet tik užsiminti, jog egzistuoja ir visiškai priešingų nuomonių, galima paskaityti vieną čia: https://jukebox.lt/2011/11/22/alb...is-di evas-2011/ Albumas visiškas pravalas, tikėkimės, jog tik vienas toks
nenoriu reklamuotis ar ką, bet tik užsiminti, jog egzistuoja ir visiškai priešingų nuomonių, galima paskaityti vieną čia: https://jukebox.lt/2011/11/22/alb...is-di evas-2011/ Albumas visiškas pravalas, tikėkimės, jog tik vienas toks
Gal kiek ir perspausta su kai kuriais apibūdinimais. Nors šis Mamontovo albumas neabejotinai buvo geriausias lietuviškas albumas šiemet, bet, deja, muzikos lygis jame, lyginant su "Šiaurės Naktis.Pusė penkių" ar "Beribiam danguje", smarkiai kritęs. Klausant kiekvieną "Elektroninio Dievo" dainą atskirai(išskyrus "Kalėdas"), taip, galbūt ir galima kiekvieną iš jų įvardinti kaip gerą. Visgi, klausant albume esančias dainas vieną po kitos viskas susilieja, nes dainos paprasčiausiai vienodos kaip viena. Jei ne "Rudenio Vėjas", galėtum pamanyti, kad albume ne 10 skirtingų dainų, o 1, tik be proto ilga. Bet nepaisant šiek tiek pernelyg išaukštintų Mamontovo paskutiniojo albumo darbų, recenzija visai įdomi. Visada įdomu skaityti, kai žmonės sugeba pažvelgti į kūrinius kiek kitokiu kampu .
Iš esmės tai ir buvo labiau koncerto aprašymas, tik kažkaip užsinorėjau du zuikius vienu šūviu nušauti Gal ne laiku ir ne vietoj aš čia su tokiais norais ... Praktikos taip, man dar gerokai trūksta, tačiau vis tik manyčiau, kad ir metai koją kiša Man pačiai graudu, jog sakiniai kupini naivumo ir nepatyrimo, bet gal laikas viską ištaisys Hope so. Ačiū už komentarus Ateityje stengsimės labiau
Miglaja rašė: uoj kaip nutolta nuo realybės....ir ką jūs matot verksmingam Mamontovo albume ? Išpeikit mane, bet šitas albumas yra PERVERTINTAS.
Miglaja rašė: uoj kaip nutolta nuo realybės....ir ką jūs matot verksmingam Mamontovo albume ? Išpeikit mane, bet šitas albumas yra PERVERTINTAS.
Ką galėčiau pasakyti apie recenziją... Kadangi ši buvo rašyta mėgėjos,o ne profesionalės, tai kažkokių griežtų kriterijų,nedrysčiau primesti,nes pats esu įsitikinęs,kaip nelengva parašyta gerą,įdomią,techniškai kokybišką recenziją.To reikia mokintis.Tai mokslas. Kalbant apie turinį,atkreipčiau dėmesį į tai,kad tai yra labiau koncerto aprašymas,nei muzikos albumo.Tiesiog sudėti įspūdžiai iš apsilankymo koncerte,labiau akcentuojant dainas iš naujo albumo.Ar man buvo įdomu juos skaityti? Pats negalėčiau atsakyti vienareikšmiškai.Visada gali būti įdomiau [arba atvirkščiai].Man asmeniškai,buvo įdomiausi ne bandymai įvertinti naujas dainas,o paties koncerto atmosferos apibūdinimai,veiksmo eigos vykstančios koncerto metu aprašymas.Patiko muzikantų charakterizacija. Aš pats tokiais aukštais balais albumo nevertinčiau.Nors tai buvo pirmas A.M albumas po 8 metų pertraukos,kurį pirmą kartą klausiau taip smagiai ir įdėmiai,tačiau kuo toliau tuo labiau manau,kad geriausi darbai liko kažkur praeity. Ką galėčiau pasakyti autorei - stengtis niekada ne per vėlu.Kuo daugiau praktikos ir kantrybės,tuo geresnis rezultatas. [p.s man labai smagu,kad paminėtas būtent Alytus,nes tai yra mano gimtas miestas,nors jame gyvenau labai trumpai]
R7wa rašė: Asmeniškai man tai kone geriausias jo albumas, nes iki šiol Mamontovo neklausiau. Niekad nepripažinau, kad be Foje jis gali būti mano grojaraščiuose. Šis albumas man padėjo į jį atsisukti, todėl ir matau jame kažką stebuklingo.
Asmeniškai man tai kone geriausias jo albumas, nes iki šiol Mamontovo neklausiau. Niekad nepripažinau, kad be Foje jis gali būti mano grojaraščiuose. Šis albumas man padėjo į jį atsisukti, todėl ir matau jame kažką stebuklingo.
uoj kaip nutolta nuo realybės....ir ką jūs matot verksmingam Mamontovo albume ? Išpeikit mane, bet šitas albumas yra PERVERTINTAS.