KūrybaEilėraštis

Šalnoje


Auksinė gintaro spalva,
Plačių laukų pirma šalna
Ir sūrūs vandenys akių,
Vis klaus manęs kodėl verkiu?

O kas man darbo, jei kančia
Nenori skristi vakare?
Palikt manęs vienui vienos,
Seniai išvargintos šalnos?

Sustings jau žodžiai burnoje,
Pamels ir rankos paslapčia,
Kalent dantim aš negaliu,
Išgirs manasis vargas. Tu.

Prieisi tu arčiau manęs,
Pagriebęs glausi prie savęs,
Nubrauksi ašaras ranka,
Kuždėsi meiles žodžius čia...

Ir nors tikėt tavim galiu,
Bijau savęs aš su kaupu.
Neverta tau manęs mylėt,
Geriau suskubk greičiau pabėgt!

Žudikės ašaros netikros
Ir rankos kruvinos surištos,
Akis uždengusi tamsa,
Širdy giliausia praraja...

Palik mane toliau čia šalt.
Gal skausmas drįs mane nušaut?
Gal laimė man numirti bus,
Ne amžiais žvelgti į kapus?

Kuriuos supyliau aš pati,
Ir skausmą kėlus praeityj...
Gal gailesčio ir neverta
Šalia gulėsiu po žeme...

2011-04-30

Komentarai

R7wa

Jau išbandžiau, tik vis pamirštu įdėti 😄 net pati nustebau, nes pastarieji mano eilėraščiai žiauriai skiriasi nuo šių 😃

be_inis

"Kalent dantim aš negaliu, Išgirs manasis vargas. Tu." Pasikartojantis rimavimo metodas, kuri buvau sutikes ankstesniame tavo kurinyje. Pats daznai prieinu prie sios problemos. Ketureiliai rodos labai patinka. Ar nebandai kitokio formato ?