
Antradieniais ir sekmadieniais. Pabaiga. Ačiū
Kaip gera. Tikrai jaučiuosi užburiančiai gerai. Ši diena tapo ypatinga ir kuo toliau, tuo daugiau mano kalendoriuje tokių dienų. Gal ir gerai.

Taigi, kalbu aš taip apie savo knygą (kai kas jau ją tikrai pažįsta), kurią pagaliau baigiau. Gal tiesiog copy-paste čia baigiamąjį knygos žodį ir einu ruoštis rytdienai, sutarta?

„Keista knyga, kažkas nutiko ne taip, kaip tikėjausi. Užtat dar niekad į knygos rašymą neįtraukiau tiek daug žmonių. Todėl visiems jiems ją ir skiriu. Broliui, kuris tapo ir kelių absurdiškų sakinių autoriumi, kai mano mintyse visi sakiniai man atrodė per daug logiški, nuobodūs ir sustabarėję. Savo narciziško psichopatų diupraso nariui Viliui, dėl kurio kai kurios vietos tikrai tapo kitokiomis, negu aš būčiau rašiusi be jo įsikišimo. Ir Einarui, kurį lankyti ypač pamėgę mano troliai.“

O, beje, pavasaris jau sugalvojo ilgam čia apsistoti, ne? Už lango visą dieną nenumaldomai šviečia saulė. Sumąstė ta „grožio karalienė“ giedrame danguje susisukti gūžtą. Jeigu tik mano drebulė dėka jos išskleis žiedus ir jie ir vėl drebėdami naktį gatvės žibintų šviesoje man primins žėrintį auksą, aš per daug ant saulės nepyksiu. Tikslas pateisina priemones.
Dviračių fone.

Mano dviratis rūsyje. Neturiu su kuo juo važinėti, o vienai liūdna. Vilniečiai, gal kitais metais atsiras žmonių, norinčių po senamiestį pavažinėti ant dviračio? Žinočiau, kur man tą gražuolį, juodais karčiais kišti...


Komentarai
sėkmės tau, esi verta, kad tavo kūryba patektu į knyginus
Ne. Šį mėnesį turėtų paaiškėti vieno konkurso rezultatai, kuriame prasimušiau į paskutinį etapą. Po jo ir žiūrėsiu, ar siųsti, ar ne. Kažkaip vis dėlto supranti, jog be jokių laimėjimų neįtikinsi redaktorių apsiimti abejotinos reputacijos knygomis. Esu realistė, netikiu svajuko dramblionėmis
O ati išsiuntėi ankstesnę savo knygą ar nebe?
Mano teta dirba generalinėje prokūraturoje, keletą kartų ir viešumoje pasirodžius buvo
Mano teta dirba generalinėje prokūraturoje, keletą kartų ir viešumoje pasirodžius buvo
Tiesą sakant, nematau, kuo čia girtis. Faktas ir tiek. Nelabai aš su juo bendrauju. Na, na. Ir kas gi tas tavo dėdė?
Gerai, gerai, nesišaipyk Ne ten tą prakeiktą dalelytę nukišau... O aš dar neatsidžiaugiu Nes retai būnu ten :D Nors jeigu dar Alytuje nesugebu atsižavėti vaizdu pro langą, kurį matau kiekvieną dieną, gal ir senamiesčiu žavėsiuos gan ilgai Ir aš negaliu pasigirti, kad mano klasiokas Zuoko sūnus :) Užtat galit įsijungti Panoramą ir paklausyti mano dėdės balso. Vienu metu jis net visą Panoramą vedė
Mano tai ne... Kažkaip kasdien tą matant pradeda atsibosti. Man daug mielesnės vietos, kuriose anksčiau gyvenau, Jeruzalėj.(Ne Izraelio sostinėj - čia mikrorajonas toks ).
Maždaug 200m atstumu nuo mano namo . Aš jo sūnaus bendraklasis .
Alytaus kapinės yra Užupyje Bet šiaip pavydžiu ;) ten tikrai netoli iki Katedros ir viso senamiesčio - mylimiausias mano Vilniaus vietos (taip, aš tokia nuspėjama)
Užupy? girdėjau Zuokas Užupy gyvena (-o)... Ar kartais ne kaimynas
Užupy, Krivių gatvėj .
Sekasi... Tai kur čia maždaug gyveni? Reiks į svečius užsukt, jeigu priimsi
O, nuo katedros ir iki manęs netoli . Bet Vokiečių gatvėj tikrai idealu būtų.
Žinoma ;) Tik protingose diskusijose, gali sugalvoti protingų dalykų, pasisemti protingų minčių :) Nemanau, kad su automobiliu grūstis per miestą apsimoka Sėdai į autobusą ir atvažiavai iki katedros. O jau toliau per senamiestį pačiam kulnuoti teks ;) Gal netyčia pavyks apsigyventi pas dėdę, kuris gyvena Vokiečių gatvėje Tada būtų visai nuostabu...
O tas, ką aš ten pablevyzgojau, tau patiko? Taigi teises išsilaikysi ir važinėsi sau. O šiaip priklauso nuo to, kur gyvensi, nes jei toli nuo universiteto, tai tikrai neprivaikščiosi. Autobusais dar nebent.
Ir gerai :) Man vis vien nepatiko daug kas, ką norėjau parašyti Vaikščioti ir taip vaikščiosiu, nes kažkaip į paskaitas nusigauti teks Bet va su dviračiais - kažkas neįprasčiau ;)
Na va, įsikišau aš kur nereikia ir gavos ne taip, kaip norėjai . O po senamiestį reikia vaikščiot, ne dviračiais važinėt .
Trečias, bet ai... altuistiškai aš čia Dvi gėlės gražu, bet dovanoti jų nesinori, o va trys - pilnatvė
Tai ką, aš kažkuo prisidėjau? Galvojau, buvau trečias nereikalingas
Nejau pamiršai mūsų diskusiją? Jos metu ketvirtadalį knygos parašiau
Dėkoju už skyrimą, bet kuo aš su ta knyga susijęs Galiu atvžiuoti dviračiu, bet pala, reik paskaičiuoti ar dar į mokyklą spėsiu