Ryte švietė skaisti saulė, o kai išėjau su dar keliomis draugėmis į lauką, tiesiog pliaupė, dangus buvo net juodas nuo debesų. Laime kuprinėje be natų gulėjo ir skėtis. Pastarąjį kartą kai važiavau į repeticiją dangus buvo pilnas debesų, tačiau taip ir nelijo. Tyliai padėkojau Dievui, kad sėkmė vėl mane rado.
Stotelėje laukiau ilgai. Lyg tyčia pravažiavo gal trys autobusiukai, kurie man netiko. Pagaliau iš tolo pamačiau šviečiantį reikiamą numerį autobusiuko priekiniame stikle. Įlipau į 13 autobusiuką. Už lango baisiai lijo, gatvėse telkšojo balos. Rankoje laikiau šlapią skėtį ir 75 centus. Viduje buvo daug laisvų vietų, kokioje tik nori eilėje, bet pamačiusi pirmoje eilėje sėdintį gražų vaikiną, atsispyriau pagundai ir prisisėdau šalia Grotuvas kaip tik grojo seną Fojė dainą "Amžinas judesys". Nors nieko neįvyko, man patiko taip sėdėti, žiūrėti į jį pro vairuotojo veidrodėlį ir tiek Nemanau, kad man ši istorija būtų žavesnė, jei būčiau išdrįsusi jį prakalbinti. kaip kam tiesiog nelemta įvykti.

Komentarai

kinomane

😃

prieblanda

Akimirkos žavesys, to kartais net labai pakanka. 😃